ŠRATC-o vadovas traukiasi

Redakcijos archyvo nuotr.
Aplinkosaugininkams ŠRATC-e nustačius daug šiurkščių pažeidimų, direktorius Žilvinas Šilgalis didžiąją dalį jų atmetė arba peradresavo savo pavaldiniams.
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) greitai liks be vadovo. Nors dabartinis direktorius Žilvinas Šilgalis išreiškė pageidavimą pareigas palikti rugpjūčio 31 dieną, įstaigos dalininkai balsavo, kad paskutinė jo darbo diena turėtų išaušti mėnesiu anksčiau – liepos 31-ąją. Beveik šešerius metus ŠRATC-ui vadovavęs Ž. Šilgalis išeis ne tuščiomis, o su solidžia keturių mėnesių atlyginimo išeitine kompensacija.

Pageidavo laiko

Ž. Šilgalis pareigas palieka jo ir ŠRATC-o dalininkų – Šiaulių regiono savivaldybių vadovų – bendru sutarimu. Likęs klausimas tik dėl tikslios darbo sutarties nutraukimo datos.

Dieną prieš šios savaitės antradienį vykusį įstaigos dalininkų susirinkimą Ž. Šilgalis jiems pasiuntė laišką, kuriame pageidavo darbo sutartį nutraukti rugpjūčio 31 dieną, nurodė, kad tuomet įstaigoje būtų išdirbęs lygiai šešerius metus, be to, turėtų daugiau laiko užbaigti nebaigtus darbus, parengti mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių modernizavimo dokumentus galimai koncesijai bei sudalyvauti MBA baudžiamosios bylos posėdžiuose teisme, kur bus sakomos paskutinės kalbos.

Direktorius išdėstė, jog dar mėnuo jam reikalingas, kad galėtų viską tvarkingai perduoti būsimam laikinajam vadovui. Taip pat – darbus bei dokumentus Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos (LRATCA) prezidentui, kuris liepos 30 dieną Kaune bus išrinktas LRATCA ataskaitiniame–rinkiminiame susirinkime.

„Darbo mėnuo neturėtų tapti nesutarimo priežastimi, nes rugpjūčio mėnesį dirbti nuotoliu daugiau, nei dalininkai pageidavo, neplanuoju, kaip ir neplanuoju jokių komandiruočių ar išvykų į užsienį, tačiau noriu ramiai užbaigti likusius svarbius darbus ir juos perduoti laikinai paskirtam vadovui, supažindinti jį su parengtais projektais, įskaitant reikalingus pakeitimus bankuose, registruose ir panašiai bei tvarkingai palikti pareigas, padėkodamas dalininkams už galimybę lygiai šešis metus vadovauti ŠRATC-ui ir už garbingą darbo santykių nutraukimą šalių susitarimu pasikeitus dalininkų pozicijai dėl darbo sutarties sąlygų“, – citata iš Ž. Šilgalio laiško ŠRATC-o dalininkams.

Paskui pridėjo per visą veiklos ŠRATC-e laikotarpį nuveiktų darbų bei išspręstų problemų ataskaitą.

Dalininkai mano kitaip

Vis dėlto regiono savivaldybių vadovų Ž. Šilgalio pageidavimas ŠRATC-ui pavadovauti per visą vasarą nesujaudino. Susirinkę dalininkai vienbalsiai išreiškė valią, kad direktoriaus postas turi likti laisvas jau po poros savaičių – paskutinę liepos mėnesio dieną. Ž. Šilgalis įpareigotas dėl to apsispręsti per penkias dienas. „Šiaulių krašto“ žiniomis, jis dalininkų galutiniam apsisprendimui neprieštarauja.

Sutarimo dėl tolesnės vadovo karjeros įstaigoje rasti nepavyko, kilus diskusijoms dėl Ž. Šilgalio darbo nuotolinėmis sąlygomis. Dalininkai buvo pareikalavę, kad direktorius nuotoliu dirbtų tik iki 20 procentų viso darbo laiko, o ne pusę, kaip buvo anksčiau.

Toks įstaigos dalininkų noras Ž. Šilgalio netenkino, todėl pats pasisiūlė išeiti iš darbo abipusiu susitarimu su keturių vidutinių atlyginimų išeitine išmoka.

Vertinant tai, kad ŠRATC-o direktoriaus vidutinis mėnesinis atlyginimas popieriuje – apie 7 700 eurų, išeina ganėtinai solidi kompensacija.

Patikrinimas virto skandalu

„Šiaulių kraštas“ ne kartą rašė, kad labai rimtų abejonių dėl Ž. Šilgalio nuotolinio darbo produktyvumo regiono savivaldybių vadovams kilo sulaukus Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos kokybės departamento rašto, kuriame informuota apie ŠRATC-e atliktus patikrinimus ir nustatytus šiurkščius pažeidimus.

Minėtame aplinkosaugininkų rašte teigiama, kad mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiais mišrios komunalinės atliekos nerūšiuojamos, kad atliekų tvarkymas pagal Techninio reglamento reikalavimus nevyko arba buvo neefektyvus, kad penkiuose iš septynių biotunelių buvo neteisėtai laikomos atliekos. Taip pat, kad ŠRATC-as teikė akivaizdžiai neteisingus, galimai suklastotus duomenis atliekų tvarkymo apskaitos dokumentuose, pašalino į sąvartyną beveik 12 000 tonų atliekų, kurios buvo neapdorotos biotuneliuose ir nesumokėjo mokesčių už aplinkos teršimą ir t. t.

Pasiaiškinti į Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Kontrolės komitetą iškviestas Ž. Šilgalis kiekvienam aplinkosaugininkų nustatytam pažeidimui turėjo savo paaiškinimą, didelę dalį jų iš viso neigė. Asmeninės atsakomybės už trūkumus jis neprisiėmė, o visas pretenzijas priskyrė pavaldiniams. Paaiškėjo, kad Ž. Šilgalis įmonėje – tik retas svečias – pusę darbo laiko viešajai įstaigai vadovauja iš užsienio, dažniausiai iš Balio salos.

Iškviestas pasiaiškinti ŠRATC-o dalininkams direktorius aplinkosaugininkų atlikto patikrinimo išvadas pavadino už kuro vagystę atleisto darbuotojo intrigomis ir tikrintojų prielaidomis.

Aplinkosaugininkų atlikto tyrimo metu nustatytais pažeidimais susidomėjo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Tiesa, mažųjų regiono savivaldybių vadovai pretenzijų jo darbui turėjo dar iki minėto aplinkosaugininkų rašto. Ž. Šilgaliui savo karjerą vis pavykdavo išgelbėti užtariant didžiajai ŠRATC-o dalininkei – Šiaulių miesto savivaldybei. Kantrybės taurei ištuštėjus, dabar ji pasisakiusi, kad nuotolinis darbas turi būti iš viso panaikintas.

Ž. Šilgalio darbo sąlygas buvo galima vadinti tiesiog auksinėmis: 2025 metais jis į darbo vietą atvažiavo 80 dienų, 105 dienas dirbo nuotoliu, komandiruotėms skyrė mėnesį, dar 36 darbadienius atostogavo. Direktorius neslėpė, kad dalį darbo laiko praleisdavo su šeima Indonezijoje.