Naujausios
Prieš kelias savaites visoje šalyje pasklido žinia apie privačiai įmonei išnuomotą Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos bendrabutį P. Višinskio g. 15A, kuriame gyvenamąją vietą Šiauliuose buvo deklaravę beveik 17 tūkstančių užsieniečių. Absoliuti jų dauguma – iš trečiųjų šalių atvykę tolimųjų reisų vairuotojai, įsidarbinę miesto įmonėse.
Šiaulių akademijos direktorė Renata Bilbokaitė tuomet piktinosi, kad universitetas nedavė leidimo jo bendrabučio patalpose vykdyti atvykėlių gyvenamosios vietos deklaravimo. Juolab kad privačiai įmonei buvo išnuomotas ne visas bendrabutis. Direktorė pabrėžė, kad šiose patalpose galėtų gyventi ne daugiau 200–300 asmenų, bet ne 17 tūkstančių.
Vilniaus universitetas į situaciją sureagavo ir pareikalavo Savivaldybės panaikinti visų bendrabutyje deklaravusių gyvenamąją vietą asmenų deklaracijas.
Šiaulių vicemeras Justinas Švėgžda tuomet viešai per kameras žadėjo, kad, Vilniaus universitetui pareikalavus, visos gyvenamosios vietos deklaracijos minėtame bendrabutyje bus panaikintos.
Pasiteiravome, kokia situacija yra praėjus 4 savaitėms. Paaiškėjo, kad deklaruoti užsieniečius Savivaldybei, ko gero, sekėsi greičiau, nei panaikinti deklaracijas.
Šiaulių miesto savivaldybės Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėja Diana Grigienė informavo, kad Šiaulių miesto savivaldybė, gavusi informaciją iš Vilniaus universiteto, vadovaudamasi Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatomis, inicijavo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimo procedūrą adresu P. Višinskio g. 15A. Šis procesas vykdomas laikantis teisės aktų reikalavimų – kiekvienas administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisiškai nepriekaištingas, todėl dėl didelės administracinės apimties procedūra užtrunka.
Iki liepos 3 dienos šiuo adresu buvo panaikinti 565 asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys. Savivaldybė ir toliau vykdo šį procesą teisės aktų nustatyta tvarka.
Vedėja patvirtino, kad 140 užsieniečių iš minėto skaičiaus jau yra išvykę iš Lietuvos.
Neoficialiai buvo kalbama, kad Savivaldybės atstovai toleravo tokį fiktyvų gyvenamosios vietos deklaravimą, nes taip pūtėsi bendras miesto gyventojų skaičius. Juolab kad šiems miesto „gyventojams“ mokėti rinkliavą už atliekų išvežimą nereikėjo. Kadangi bendrabutyje veikė svečių namai, tai užsieniečiai buvo laikomi miesto svečiais – be papildomų mokesčių. Tačiau bendrame Šiaulių gyventojų skaičiuje jie staiga tapdavo miesto „gyventojais“.
Miesto valdžia viešai trimitavo, kad Šiauliai – bene labiausiai augantis miestas, dabar jis jau pradėjo trauktis. Savivaldybei ėmus naikinti netinkamas gyvenamosios vietos deklaracijas, miesto gyventojų skaičius liepos pradžioje siekė 116 878. Tokį skaičių įvardijo D. Grigienė. Šiaulių miesto savivaldybės mero Artūro Visocko ataskaitoje nurodoma, kad šių metų pradžioje mieste buvo registruoti 121 685 gyventojai. Tai gal fiktyvių gyvenamosios vietos deklaracijų buvo ir daugiau?
