Naujausios
Mero „malonės čekiukai“
Sumanė meras A. Visockas, kaip ir nemaža dalis teisingų katalikų, birželio pabaigoje dalyvauti Malonių kelio žygyje Šiluvoje. Malonės, žinoma, gerai, tačiau kelias nuo Šiaulių iki Šiluvos – 45 kilometrai. Į abu galus – jau visas 90 kilometrų. Per 6 000 tūkstančius algos gaunančiam merui greičiausiai išlaidos tokiai kelionei pasirodė nepakeliamos, todėl nusprendė pasivažinėti valdiškai – išsirašė pats sau komandiruotę. Į Malonių kelią meras išvyko nuosavu automobiliu Volvo XC70 ir įpareigojo Apskaitos skyrių apmokėti šios kelionės degalų įsigijimo išlaidas.
Meras pateikia čekiuką, apskaitininkės jį apmoka. Tačiau už šį „malonės čekiuką“ merui teismai negresia, nors panašu, kad realiai šie pinigai nebuvo panaudoti Savivaldybės mero veikloje.
Paklausėme Savivaldybėje, ar yra sudaryta su A. Visocku jo asmeninio automobilio panaudos arba nuomos sutartis, gavome atsakymą – ne.
Žinoma, kodėl meras pila kurą į nuosavą automobilį už biudžeto lėšas, galėtų pasidomėti Savivaldybės kontrolierė. Bet nepasidomės, nes visai neseniai A. Visocko valdantieji miesto Taryboje jai skyrė solidžią premiją už puikų darbą.
Už valdiškus pinigus A. Visockas aplankė ir daugiau pramoginių savaitgalinių renginių, kurie vyksta visai ne Šiaulių savivaldybėje. Pavyzdžiui, gegužės 9-ąją, šeštadienį, nukako į Tulpių žydėjimo šventę Radviliškio rajone. Tik šį kartą su Savivaldybės „Toyota“ į Burbiško dvarą nuvyko. Ir žmoną drauge valdiška mašina su valdišku kuru pavėžino. Kadangi merui tai vadinosi komandiruote, tai yra darbu laisvą dieną, už ją jis rugpjūtį pasiims laisvadienį.
Pasipylus „čekiukų“ byloms, meras dažnai pabrėždavo, kad jau jis tai nė vieno čekiuko neturėjo. O jam ir nereikėjo, turėdamas gerų patarėjų, jis greit sugalvojo, kaip gudriau pasinaudoti valdiška gerove.
Etika? Atsakomybė prieš rinkėjus? Meras šiais metais jau du kartus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos buvo pripažintas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus: pirmą – kai savo parašu skyrė pinigų savo svainio verslui, kitą kartą – kai skyrė premiją įmonės vadovui, kuris liudija prieš jį teisme.
Karalių linksmino jo pažai
Joninės mero sodyboje prie Dubysos buvo smagios. Kokiems 25 svečiams nuo „dūšios“ griežė biudžetinės miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ orkestro vadovas su žmona. Jiems pritarė miesto progimnazijos jaunosios kanklininkės. Viskas pagal geriausias sovietų tradicijas – kai biudžetininkai asmeninėse šventėse linksmindavo „partsekus“. Sakysit, meras susimokėjo? Susimokėti galima tik pagal miesto Tarybos patvirtintus įkainius, o tokių įkainių Taryba nėra patvirtinusi. A. Visockas greičiausiai atsilygins kitaip – iš valdžios ir galios pozicijų.
Kas galėtų paneigti, kad nusipelnęs maestro, vadovavęs tos pačios įstaigos kitam kolektyvui, be gailesčio, neatsižvelgus nė į daugybės kultūros ir meno žmonių parašus, buvo išmestas iš darbo, nes nepalinksmino „karaliaus Saulės“ kokioje nors asmeninėje šventėje, arba, kad per mažai jį šlovino, skirtingai nei minėtas orkestro vadovas.
Ar dabar miesto mokyklų kolektyvai paeiliui trauks į Padubysį pakoncertuoti A. Visocko kompanijoms? Kada ateis eilė „Dagilėliui“? Muzikos mokykloms? Nenuostabu, jei ten ims traukti ir sportininkai, į kokius nors personalinius uždarus turnyrus. Tarp mero svečių buvo ne vien jo politiniai bendražygiai, bet ir valstybės tarnautojai – pavyzdžiui, Sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas.
Peršasi išvada, kad A. Visockas nelabai tiki, kad jo baudžiamoji byla gali baigtis be teistumo. Juolab Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), vadovaujant Europos prokuratūrai, atlieka dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl Savivaldybės įgyvendinto projekto. Jausdamas pabaigą, Šiaulių meras nebepaiso nei etikos, nei moralės, nei viešųjų ir privačių interesų. Nusprendė likusį laiką tiesiog pakaraliauti.
