Pietinio apuokai neaplenkė teismo

Fb „Ekosistemų apsaugos centro“ medž.
Šiaulių pietinio apuokai šiemet savo viešnage džiugina kito Lyros gatvės namo gyventojus.
Šiaulių apylinkės teisme trečiadienį nagrinėta administracinė byla, susijusi su Šiaulių pietinį rajoną plačiai išgarsinusiais apuokais. Vienoje barikadų pusėje – Lyros gatvės 2-ojo namo, kurio lifto patalpoje pernai buvo įsikūrę ir perėjo didieji apuokai, savininkų bendrijos buvęs pirmininkas Eimantas Bagavičius. Kitoje – Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).

Pareikalauta susitvarkyti

Minėtų pusių interesai susikirto šiemet balandžio 14-ąją. Tą dieną AAD Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, E. Bagavičiui skyrė 750 eurų baudą.

Bauda tada Lyros gatvės 2-ojo namo savininkų bendrijai vadovavusiam E. Bagavičiui skirta už tai, kad, tvarkant daugiabučio namo fasadą ir neturint Aplinkos apsaugos agentūros leidimo tvarkyti didžiojo apuoko lizdo, buvo tinklu užtverta saugomų rūšių gyvūnų veisimosi vieta – viršutinio balkono angos. Taip pat – nukasta dalis grunto, ant kurio 2025 metų pavasarį didieji apuokai išperėjo tris jauniklius. AAD specialistai įsitikinę, kad tokiu elgesiu iš retų paukščių buvo atimta galimybė kitą sezoną grįžti į buvusią perimvietę.

Namo pirmininkas E. Bagavičius su aplinkosaugininkų sprendimu nesutiko ir kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti jam, o ne namo savininkų bendrijai, paskirtą administracinę nuobaudą.

Trečiadienį į Šiaulių apylinkės teisme vykusį posėdį atvyko Lyros gatvės 2-ojo namo gyventojai – Laura B. ir naujasis namo savininkų bendrijos pirmininkas Tomas Nekrašas. Liudyti į teismą pakviestas ir Šiaulių pietinio apuokų globėjas, žinomas biologas Petras Adeikis.

E. Bagavičius ir AAD vyriausioji specialistė Giedrė Mažulienė posėdyje dalyvavo nuotoliu.

Gamtininkas P. Adeikis papasakojo, kad, sužinojęs apie didžiųjų apuokų apsistojimo vietą Lyros gatvės 2-ojo namo lifto patalpoje, į kurią gali papulti tik liftą prižiūrinčios tarnybos specialistai, susisiekė su bendrijos vadovu E. Bagavičiumi. Juodu aptarė retų paukščių stebėseną ir kitus reikalus.

„Pirmininkas buvo geranoriškas, jis buvo „už“ paukščius, suprato reikalo svarbumą“, – teisme sakė biologas.

Pasak P. Adeikio, paukščiams susilaukus palikuonių, o galiausiai palikus vietą, patalpa buvo sutvarkyta, siurbliu surinktos plunksnos. Liudytojas tvarkymo procesą netgi nufilmavo.

Tačiau vieną dieną, 2025 metų rugsėjį, iš vienos namo gyventojos, bendrijos valdybos narės Aurelijos, į P. Adeikio mobilųjį atkeliavo žinutė – reikalavimas išvalyti patalpą ir nuimti laktą. Vėliau – vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kaip kastuvu grandomi ekskrementai, palikti esą po apuokų. Kas filmavo, neaišku.

P. Adeikis žino, kad minėtos paukščių išmatos – ne apuokų, o balandžių, kurie į devintame namo aukšte esančią lifto patalpą papuldavo pro atviras ertmes. Gali būti, kad apuokai patalpą būtent dėl jų ir pasirinko, nes jie nėra lizdus sukantys paukščiai, o tik išsikrapštantys duobelę ir į ją sudedantys kiaušinius.

„Tie ekskrementai ten kaupėsi nuo pat namo pastatymo dienos. Gal net kokius 50 metų! Ir niekam neužkliuvo, niekas negalėjo patekti į vidų“, – sakė P. Adeikis.

Įsitikinęs, kad kai kuriuos namo gyventojus apuokai erzino savo ūbavimu, todėl ir įsižiebė konfliktas. Patalpos tariamas nesutvarkymas, įsitikinęs, tebuvo tik kabliukas, skirtas atsikratyti apuokų.

Kaltų nėra

Liudytojai – 8 aukšte gyvenanti Laura ir ketvirtajame gyvenantis Tomas – teisme kone vienbalsiai teigė apie apuokus sužinoję tik tada, kai apie juos buvo parodyta viešai. Tada esą pastebėję ant namo stogo vaikščiojančius nepilnamečius, taip pat nupjautas spynas. Bet paukščiai jiems neužkliuvę, neprašę, kad juos iškraustytų.

Reikalai išskristi spėjusių didžiųjų apuokų nenaudai pakrypo, kuomet buvo tvarkomas namo fasadas – dažomas, tvarkomos siūlės. Bemaž tuo metu ant paukščių perimvietės atvirų angų iš jų vidaus atsirado vielinis tinklas.

Kas išvalė balandžių sukauptus ekskrementus, kurie apuokams naudingi kaip medžiaga lizdui sukurti, ir kas užtvėrė angas, kad paukščiai nebegalėtų dar kartą čia apsistoti – niekas atsakyti negalėjo.

Baudą iš aplinkosaugininkų dėl tokios savivalės gavusiam E. Bagavičiui kyla dvejonių, kad reikalas galėtų būti su liudyti pakviestu Tomu. Esą jis buvo kreipęsis ir prašęs uždėti tinklą.

„Aš prašiau, kad reikia uždėti tinklą nuo paukščių antrajame aukšte“, – tvirtino T. Nekrašas.

„Buvau namo pirmininkas. Paskambino Petras (P. Adeikis) ir paprašė leisti uždėti laktas jaunikliams. Aš buvau „už“, – sakė E. Bagavičius. – Žinoma, gavau velnių nuo gyventojų Lauros ir Tomo. Paaiškinau, kad tai reti saugotini paukščiai. Kai jie išperėjo ir išskrido, vėl paskambino Tomas, paprašė uždėti tinklą, kad apuokai nebegrįžtų“, – patikslino E. Bagavičius.

Jis teigė administracinę bylą nagrinėjančius AAD pareigūnus informavęs, kas galėjo inicijuoti tinklo uždėjimą ir grunto išvalymą.

E. Bagavičius su paskirta bauda sakė nesutinkantis, įsitikinęs, kad ji turėjo būti skirta ne jam asmeniškai, o namo bendrijai, kuriai priklauso dalis retiems paukščiams nepakančių gyventojų.

Kitame administracinės bylos nagrinėjimo posėdyje, kuris vyks birželio 19 dieną, E. Bagavičius teismui ketina pateikti su namo fasado remontu susijusius dokumentus.

Vienintelė Lietuvoje perinti didžiųjų apuokų pora, nelikus namų Lyros gatvės 2-ojo daugiabučio lifto patalpoje, šiemet apsistojo ir trijų jauniklių susilaukė netoli esančio kito Lyros gatvės daugiabučio patalpoje.

„Ačiū Dievui, kad jie nepaliko Šiaulių“, – „Šiaulių kraštui“ sakė žinomas gamtos mylėtojas P. Adeikis.