Kas seną žmogų apsaugos nuo paauglių?

Martos ZARECKAJOS nuotr.
Senas žmogus nebegali apsiginti nuo paauglių smurto. Ar pajėgi apginti valstybė?
Su „Šiaulių kraštu“ susisiekė kelis dešimtmečius Kipre gyvenanti šiaulietė Dalia. Ji papasakojo šokiruojančią istoriją. Pasak pašnekovės, Šiaulių pietinio rajono Tilžės gatvėje gyvenantys jos garbaus amžiaus tėvai kelerius metus kenčia nuolatines aplinkui esančiuose bendrabučiuose gyvenančių įvairaus amžiaus paauglių patyčias, reketą ir net smurtą. Prieš keletą savaičių nepilnamečiai apstumdė šeimininką, įsibrovė į senjorų butą, išvertė stalčius, kišenes, susirinko cigaretes, pinigus, net dokumentus.
„Policija? Policija po įvykio atvažiuoja, surašo aktą. Betgi nepilnamečiai... Paskui dar kelias dienas aplinkui patruliuoja. Nelikus policijos, aplinką stebinti gauja elgiasi dar agresyviau“, – kalbėjo ramybės dėl senų tėvų saugumo nerandanti moteris.

Draugiški santykiai peraugo į smurtą

Pasak Šiauliuose, minimame rajone, užaugusios Dalios, viskas prasidėjo prieš kelerius metus. Tiksliau, kaip dabar žinoma, pradžia buvo padaryta gal net kiek anksčiau, tačiau kiti šeimos nariai tuomet dar nežinojo, kad 80-metį perkopęs šiaulietis Antanas, išėjęs parūkyti, draugiškai bendraudavo su aplinkiniuose namuose gyvenančiais ir besibūriuojančiais paaugliais. Kartais jiems ir pamoralizuodavęs – kodėl jie ne mokykloje, ne pamokose. Dabar poniai Daliai žinoma, kad tėvukas, paauglių paprašytas, ir eurų padalydavo.

Tačiau nepilnamečių „apetitas“, kaip paskui moteriai papasakojo tėvas, ėmė nevaldomai augti, o draugiškus prašymus paremti pinigais pakeitė reikalavimas. Negalią turinčiam senoliui vos išėjus parūkyti, bematant prisistatydavo 12–15 metų „draugai“ ir imdavo „gražiuoju“ reikalauti ne vien pinigų, bet ir cigarečių.

„Dabar jau žinau, kad tėvas jiems ir 10, ir 50 eurų yra atidavęs. Aiškino, tik norėjęs jiems padėti, nes jie – iš neturtingų šeimų.“

Bet vieną dieną senjoras paaugliams pasakė, kad eurų neturi. Tai sukėlė akiplėšų pyktį, netgi agresiją. Buvo kviečiama policija.

Paaugliai, sako Dalia, tiesiog pajuto „kaifą“ tyčiotis, reikalauti pinigų.

Kartą grįžusi į Lietuvą ir pati girdėjo, kaip tėvas buvo užgauliojamas. Todėl bandė su nepilnamečiais pasikalbėti ir išgirdo, kad „tie sovietiniai padlos jau seniai turėjo mirti. Gali kviesti policiją. Ką ji padarys? Mes nepilnamečiai!“

Išpuolis namuose

Neviltyje atsidūrusi moteris pasakoja, kad tėvukas daug metų daug rūko. Negi tai daryti uždrausi žmogui, kuriam – 82 metai! Rūko jis, žinoma, ne bute ar jo balkone, o išėjęs į laiptinėje esančią grotuotą lauko erdvę, kuri yra vos už kelių žingsnių nuo jo buto. Agresyvūs paaugliai, kurie dieną turėtų būti mokykloje bei mokytis, bet tuo metu šlaistosi mikrorajono kiemuose, jį iš karto pastebi.

„Tėvas garbaus amžiaus, dėl negalios sunkiai juda. Ir bėda, kad nemėgsta rakinti buto durų. Senatvė ir reakcija nebe ta. Tai pajutę chuliganai pasikeisdami jau pradėjo eiti ir į butą – žino laiptinės kodą, stebi, ar pas tėvus nėra svečių ir tada įeina – net nespėjama sureaguoti.“

Apie pastaruosius, prieš kelias savaites, gegužę, nutikusius įvykius, „Šiaulių kraštui“ sutiko papasakoti ir gerbiamas Antanas.

Pasak pašnekovo, minėtoje laiptinės lauko erdvėje tąkart prie jo prikibo kur kas vyresni ir iki šiol nė karto nematyti vaikėzai, kuriems tikrai ne mažiau kaip 17-a metų. Pradėjo kalbinti, klausinėti, kaip jis gyvena, o paskui pareikalavo pinigų. Atsakė pinigų neturintis.

Tada vienas chuliganas ranka apkabino senolio kaklą ir smaugdamas krėtė drabužių kišenes. Neradę pinigų, skriaudikai nėrė į senolio butą.

„Kol aš atklibikščiavau su ramentais, jie vertė stalčius. Mane, įėjusį, parvertė ant žemės. Tada striukės kišenėje rado 150 eurų ir pasą, neįgaliojo pažymėjimą, kitus dokumentus. Pagriebę juos ir dar bloką cigarečių išbėgo iš buto“, – sunkiai protu suvokiamą įvykį pasakoja Antanas.

Dokumentus plėšikai išmetė laiptinėje.

Triukšmą išgirdę kaimyną iškvietė policiją, medikus. Pareigūnams apsilankius, o paskui dar kelias dienas rajone patruliuojant, niekdariai aprimo, tarsi išnyko.

Policijos nebelikus, po kelių dienų scenarijus pasikartojo. Vienas vėl užsiėmė senolio „draugišku“ pakalbinimu, o kitas jau suko į butą ieškoti grobio. Tačiau namuose tuo metu buvo Antano 84 metų žmona. Išgąsdintas netikėto susitikimo, įsibrovėlis spruko pro duris ir abu pabėgo.

Ponas Antanas ir pats neslepia, kad skriaudikais tapusius nepilnamečius prisijaukino jiems duodamas pinigų – pagailėdavo jiems skundžiantis, kad neturi pinigų nuvažiuoti pas ligoninėje gulinčią mamą arba pas senelius ir t. t.

„Aš esu labai patiklus“, – sakė jis.

Reikia tarnybos, ginančios suaugusiuosius?

„Nebežinau, kur kreiptis, kad galėčiau padėti tėvams. Abu sunkūs ligoniai, mama per naktis nebemiega, – sunkiai atsidūsta ponia Dalia. – Auga ne žmonės, o monstrai. Dabar senas žmogus nebėra vertybė. Tai didelė socialinė problema.“

Kartą, kai vieną nepilnametį pavyko pričiupti, jo motina, anot pašnekovės, tiesiai šviesiai išrėžė, kad atžalos visą dieną praleidžia lauke – kur jiems daugiau būti, jeigu butas gausiai šeimai per mažas.

Poniai Daliai žinoma, kad chuliganams užkliūva ne vien jos tėvas, bet ir daugiau mikrorajono gyventojų. Viena senjorė, esą pabandžiusi niekdarius sudrausminti, kad nedaužytų kamuolio į jos balkono stiklą, sulaukė necenzūrinių žodžių krušos ir grasinimų.

„Policija stengiasi kažką padaryti. Tikiu tuo. Bet galvoju, kad priemonės neveikia ir reikia ieškoti naujų. Vaikų teisių tarnyba irgi skirta ginti nepilnamečius nuo suaugusiųjų, bet ne atvirkščiai. Gal jau reikia įkurti tarnybą, kuri gintų suaugusiuosius nuo vaikų?“

Ikiteisminis tyrimas – dėl plėšimo

Šiaulių miesto ir rajono policijos viršininkas Lorenas Dainauskas „Šiaulių kraštą“ informavo, kad minėta situacija policijai yra žinoma.

„Suprantame tiek Dalios, tiek ir mums žinomu adresu gyvenančių gyventojų susirūpinimą ir vertiname kiekvieną pranešimą apie galimus teisės pažeidimus. Policijoje 2024 metais registruotas vienas pranešimas, buvo atlikti patikrinimai. 2026 metais registruoti du įvykiai.“

Pagal vieną pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo. Šiuo metu atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, įtariamieji nustatyti. Detalesnė informacija, kol vyksta tyrimas, neatskleidžiama.

„Policija problemines teritorijas vertina prevenciškai. Tokios vietos įtraukiamos į vadinamuosius „karštuosius taškus“, planuojami papildomi patruliavimo maršrutai, vykdomos prevencinės priemonės ir bendravimas su bendruomene“, – informavo L. Dainauskas.

Tačiau vien policijos pastangų, anot jo, nepakanka – kiekvienas žmogus taip pat turi imtis protingų atsargumo priemonių savo saugumui užtikrinti ir, susidūręs su galimu pažeidimu, bendradarbiauti su teisėsauga. Šioje situacijoje už nepilnamečių elgesį, jų veikas, jų auklėjimą ir t. t. yra atsakingi ir tėvai, ir mokytojai, socialiniai darbuotojai, Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir kt.

Pareigūnai, komisaro žodžiais, negali nuolat budėti vienoje vietoje, nes privalo užtikrinti viešąjį saugumą visoje aptarnaujamoje teritorijoje, visame mieste ir suteikti pagalbą visiems miesto gyventojams.

„Kviečiu gyventojus apie kiekvieną galimą pažeidimą nedelsiant pranešti policijai ir bendradarbiauti atliekant tyrimus – būtent to kartais ir pasigendame. Tik turint pakankamai duomenų galima priimti teisiškai pagrįstus sprendimus“, – sakė Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato vadovas.

Vaiko teisių gynėjai sunerimo tik teoriškai?

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities skyriaus vedėjo Donato Žakario žodžiais, vaiko teisių gynėjus itin neramina situacijos, kai nuo netinkamo vaikų ar paauglių elgesio nukenčia kiti žmonės, ypač vyresnio amžiaus, pažeidžiami ar sveikatos sunkumų turintys gyventojai.

„Kiekvienas žmogus turi teisę savo namuose ir bendruomenėje jaustis saugus, gerbiamas ir apsaugotas nuo patyčių, grasinimų ar smurto, – įsitikinęs D. Žakaris. – Kuo anksčiau pastebimi elgesio sunkumai ar galimi teisės pažeidimai, tuo daugiau galimybių suteikti reikalingą pagalbą tiek nukentėjusiems asmenims, tiek patiems vaikams ir jų šeimoms.“

Vedėjas užtikrino, kad visais atvejais, gavę informaciją apie konkrečius vaikus (kai žinoma jų tapatybė ar kiti identifikuojantys duomenys), vaiko teisių gynėjai vyksta į šeimą ir aiškinasi, iš kur kyla toks vaikų elgesys, gal jie susiduria su nepriežiūra, o gal tėvams sudėtinga susitarti su ankstyvą paauglystę išgyvenančiais vaikais. Praktika rodo, kad tėvai ne visuomet žino, kur ir su kuo laiką leidžia jų vaikai, ypač šiltuoju metų laiku, kai jie daugiau būna ne namuose.

Nors vedėjas patikino, kad „visais atvejais, gavę informaciją apie konkrečius vaikus, vaiko teisių gynėjai vyksta į šeimą ir aiškinasi“, vis dėlto „Šiaulių krašto“ nepasiteiravo detalesnės informacijos apie nuo paauglių smurto, patyčių ir plėšikavimo kenčiantį šiaulietį, nepaprašė jo telefono, namų adreso, kad galėtų nuvykti ir išsamiau aptarti problemą.