Naujausios
Mečislovas Bulaka gimė 1907 m. rugsėjo 12 dieną Kapčiamiestyje, Lazdijų rajone. 1918 metais su šeima persikėlė gyventi į Leipalingį. Pirmoji mokytoja Marija Lukšaitė, žymiosios profesorės Meilės Lukšienės vyro, ekonomisto Kazio Lukšos sesuo, atkreipė dėmesį į būsimo dailininko spalvingus piešinius. Išlaikęs stojamuosius egzaminus, 1923 m. tęsė mokymąsi Leipalingio progimnazijoje.
Progimnazijos direktorius kunigas Bernardas Čepulis (1891–1953), pastebėjęs dailų berniuko raštą, pasiūlė dirbti raštininku. Ir atlyginimą sulygo tuo metu nemažą – 100 litų. Motinai su keturiais vaikais tai buvo didelė parama, mat tėvo būsimasis dailininkas neteko, kai jam buvo šešeri.
1926 m. M. Bulaka įstojo į Kauno meno mokyklą. Stojamųjų egzaminų konkursas buvo didžiulis – 23 vietos, o stojančiųjų du šimtai. Negana to, egzamino metu teko piešti ne pieštuku, kaip buvo pratęs berniukas, o angliuku. Viskas atrodė taip beviltiškai, kad Mečislovas net nėjo pažiūrėti, ar jo pavardė yra priimtųjų sąraše.
Po savaitės, vis tik išdrįsęs, nuėjo ir nustebo, aptikęs savo pavardę priimtųjų sąraše. Jaunuolis mokėsi pas dailininką Mstislavą Dobužinskį (1875–1957) ir pas tapytoją, grafiką Adomą Galdiką (1893–1969). 1931 baigė Kauno meno mokyklą. Kaune tuo metu virė aktyvus kultūrinis gyvenimas į kurį jaunas menininkas netruko įsilieti. Nuo 1931 m. pradėjo aktyviai dalyvauti parodose.
1935-siais keletas dailininko darbų buvo eksponuojami tuometinės Čekoslovakijos, Košicės miesto Rytų muziejuje. Po šios parodos 1936 m. buvo surengta ir pirmoji personalinė Mečislovo Bulakos grafikos darbų paroda. Jis įniko į knygų leidybos darbą, iliustruodamas knygas. 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje už Jono Biliūno knygos „Liūdna pasaka“ lino raižinio iliustracijas buvo apdovanotas aukso medaliu.
Šis įvertinimas menininkui patvirtino dar vieną kūrybinės veiklos sritį. Lietuvos kultūrai svarbių knygų apipavidalinimas neabejotinai ryškus įnašas į mūsų tautos kultūrinį knygų leidybos paveldą.
Nuo 1939 metų dailininkas apsigyveno Vilniuje. 1940–1951 m. dėstė Vilniaus dailės institute. 1944–1945 m. Mečislovas Bulaka buvo šios aukštosios mokyklos rektoriumi, 1952–1954 m. Vilniaus universitete ėjo docento pareigas. 1940–1941 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininku, o 1954–1960 m. dirbo Lietuvos kino studijoje dailininku. Vilniuje 1997 m. buvo surengtos personalios tapytojo parodos.
Pažymėtina įvairiapusė dailininko kūryba. Aleksandras Indriulaitis, aprašydamas dailininko kūrybą, nurodo, kad Mečislovas Bulaka sukūrė medžio raižinių (Miežiapjūtė, Motina per karą, abu 1932; knygų iliustracijos: K. Borutos Duona kasdieninė 1934, J. Biliūno Beletristika ir Liūdna pasaka, abi 1937, pastaroji Paryžiaus pasaulinėje parodoje apdovanota aukso medaliu); jie tikslaus, griežto štricho, ekspresyvūs. Sangvinu sukūrė piešinių (ciklas Vilniaus senamiesčio vaizdai 1943–1950). Apipavidalino knygų (M. Mažvydo Pirmoji lietuviška knyga 1947, A. Juškos Lietuviškos dainos 1954 ir Lietuviškos svotbinės dainos 1955), Valstybės teatro, Panevėžio dramos teatro (A. Millerio Komivojažerio mirtis 1958, F. Dürrenmatto Fizikai 1967) spektaklių, kino filmų (Ignotas grįžo namo 1957, režisierius A. Razumnas, Gyvieji didvyriai 1960, režisierius V. Žalakevičius ir kiti). Jo kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. 1994 metais Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius Lietuvos kino studijoje apie Lietuvos grafiką, scenografą sukūrė dokumentinį filmą “Dailininkas Mečislovas Bulaka“.
Mečislovas Bulaka mirė 87 metų apakęs ir beveik kurčias. Palaidotas, kaip ir pageidavo testamente, Rasų kapinėse. Jis nebuvo kremuotas (šio velionio noro tuo metu nebuvo galima įvykdyti). Karste nebuvo aprengtas tautiniais rūbais, kaip pageidavo testamente, bet kostiumu, o pagoniškas apeigas atstojo folkloro ansamblio giesmės.
Leipalingio (Lazdijų r.) A. Volungevičiaus vardo kraštotyros muziejaus fonduose saugomi dailininko vaikystės ir pirmųjų studijų metų keli piešiniai. Todėl projektu „Mečislovą Bulaką prisiminus“ norėta atkreipti dėmesį į dailininkui populiarumą atnešusią grafikos techniką, kuria projekto dalyviai gamino dailininkui skirtus exlibrisus. Tikimės, kad po metų jo tėviškėje bus deramai pažymėtos šio žymaus dailininko 120-sios gimimo metinės.
