Naujausios
O dabar paprastas klausimas: kiek valandų per mėnesį tas pats žmogus skiria buhalteriniams dokumentams, mokesčių apskaičiavimams, ataskaitų pildymui, banko išrašų tikrinimui ir komunikacijai su VMI? Tyrimai, atlikti tarp smulkiojo verslo savininkų Vakarų Europoje, rodo vidutiniškai nuo aštuonių iki penkiolikos valandų per mėnesį. Kai kurie pripažįsta, kad ir dvidešimt.
Tai reiškia, kad savininkas, kurio valanda verta penkiasdešimt eurų, kasmet praranda nuo penkių iki dešimties tūkstančių eurų potencialių pajamų — ne todėl, kad nedirba, o todėl, kad dirba ne tą darbą.
Kompetencijos iliuzija
Dauguma verslininkų, kurie patys tvarko apskaitą, tiki, kad tai daro pakankamai gerai. Ir dažniausiai tai tiesa — kol viskas vyksta sklandžiai. Problema atsiranda tada, kai keičiasi mokesčių įstatymai, kai VMI paprašo paaiškinimo, kai reikia apskaičiuoti atidėtąjį pelno mokestį arba kai ateina auditas.
Profesionalaus buhalterio ir savamokslio savininko skirtumas ne tas, kad vienas moka skaičiuoti, o kitas ne. Skirtumas — gebėjimas numatyti. Patyręs specialistas mato mokestinę optimizavimo galimybę ten, kur savininkas mato tik eilinę sąskaitą. Jis žino, kokias išlaidas galima priskirti leidžiamiems atskaitymams, kokius terminus privaloma laikytis ir kokios klaidos kainuoja ne šimtus, o tūkstančius.
Kada „pats susitvarkai" tampa brangiausiu pasirinkimu
Štai situacija, kuri kartojasi dažniau nei norėtųsi. Smulkios įmonės savininkas trejus metus pats vedė apskaitą. Viskas atrodė tvarkoje. Ketvirtais metais VMI atliko patikrinimą ir rado klaidų PVM deklaracijose. Baudos, delspinigiai ir laiko sąnaudos situacijai tvarkyti viršijo sumą, kurią per tuos trejus metus būtų kainavusios profesionalios buhalterinės paslaugos. Panašių istorijų galima rasti ir verslininkų forumuose, ir buhalterių praktikoje — scenarijus skiriasi, bet schema ta pati: taupoma ant proceso, kuris reikalauja ne tik laiko, bet ir nuolat atnaujinamų žinių.
Tai nereiškia, kad kiekvienas verslininkas privalo iš karto samdyti apskaitos specialistą ar perkelti viską išorės partneriui. Tačiau verta bent kartą sąžiningai apskaičiuoti, kiek valandų per mėnesį skiriama šiam darbui ir kiek tos valandos galėtų generuoti pajamų, jei būtų nukreiptos į pagrindinę veiklą.
Ką iš tikrųjų reiškia „deleguoti"
Delegavimas nėra kontrolės praradimas — tai kontrolės perkėlimas tam, kuris tą darbą atlieka efektyviau. Geras apskaitos partneris ne tik suveda skaičius, bet ir reguliariai informuoja apie finansinę būklę, signalizuoja apie potencialias rizikas ir padeda priimti sprendimus remiantis duomenimis, o ne intuicija.
Šiuolaikinės apskaitos įmonės dirba su debesų technologijomis — dokumentai pasiekiami bet kada, ataskaitos generuojamos realiu laiku, komunikacija vyksta skaitmeniniais kanalais. Tai ne praeito amžiaus buhalterė su segtuvais — tai finansinis partneris, kuris kalba verslo kalba.
Geriausias investicijas verslininkas padaro ne tada, kai išleidžia mažiausiai, o tada, kai kiekvieną savo valandą nukreipia ten, kur ji kuria didžiausią vertę. Sąskaitų faktūros tos vertės nekuria — kad ir kaip tvarkingai būtų sudėliotos.