Gliutationas – organizmo „super antioksidantas“: kas tai ir kam jis reikalingas

Gliutationas – tai natūraliai žmogaus organizme sintetinamas tripeptidas, sudarytas iš trijų aminorūgščių: glutamino, cisteino ir glicino. Jis randamas beveik kiekvienoje ląstelėje ir laikomas vienu svarbiausių vidinių antioksidantų. Skirtingai nei daugelis antioksidantų, kurie gaunami su maistu, gliutationas gaminamas pačiame organizme, todėl jo vaidmuo yra itin reikšmingas ląstelių apsaugos mechanizmuose

Pagrindinės funkcijos organizme

Gliutationas atlieka kelias esmines biologines funkcijas. Pirmiausia – jis apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso. Laisvieji radikalai susidaro natūralių medžiagų apykaitos procesų metu, taip pat dėl aplinkos taršos, UV spindulių ar rūkymo. Jei jų kiekis viršija organizmo apsaugos galimybes, gali būti pažeidžiamos ląstelės ir audiniai.

Be to, gliutationas dalyvauja detoksikacijos procesuose kepenyse. Jis padeda neutralizuoti ir pašalinti toksines medžiagas, sunkiuosius metalus bei tam tikrus medžiagų apykaitos produktus. Ši funkcija ypač svarbi esant padidintam aplinkos taršos ar vaistų vartojimo poveikiui.

Imuninės sistemos palaikymas

Svarbi gliutationo funkcija – imuninės sistemos reguliavimas. Pakankamas šios medžiagos kiekis padeda palaikyti tinkamą imuninių ląstelių veiklą ir subalansuotą uždegiminį atsaką. Kai gliutationo lygis sumažėja, organizmas gali tapti jautresnis infekcijoms ar uždegiminiams procesams. Tyrimai rodo, kad oksidacinis stresas ir sumažėjęs antioksidacinis pajėgumas gali turėti įtakos lėtinių ligų vystymuisi. Todėl pakankamas gliutationo kiekis yra svarbus ilgalaikei sveikatai.

Kodėl jo kiekis gali mažėti?

Su amžiumi organizmo gebėjimas sintetinti gliutationą mažėja. Procesą gali paspartinti lėtinis stresas, nesubalansuota mityba, alkoholio vartojimas ar aplinkos tarša. Taip pat svarbų vaidmenį atlieka miego kokybė ir fizinio aktyvumo lygis.

Kadangi gliutationas sintetinamas iš aminorūgščių, baltymų trūkumas mityboje gali neigiamai paveikti jo gamybą. Ypač svarbi cisteino aminorūgštis, kuri laikoma ribojančiu šios sintezės veiksniu.

Kaip palaikyti optimalų lygį?

Subalansuota mityba, turtinga baltymais, antioksidantais ir sieros turinčiais junginiais (pavyzdžiui, česnakuose ar kryžmažiedėse daržovėse), gali padėti palaikyti natūralią sintezę. Taip pat svarbus reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymas. Kai kuriais atvejais svarstomi maisto papildai ar specifinės terapijos, tačiau jų pasirinkimas turėtų būti pagrįstas individualia sveikatos būkle ir specialistų rekomendacijomis.

Užs. Nr. 592448