Naujausios
NSI tyrimas vertino gyventojų fizinę ir emocinę sveikatą bei subjektyvią laimę, todėl leidžia pamatyti ne tik bendrą vaizdą, bet ir konkrečias tendencijas. Šiauliai šiame kontekste išsiskiria: čia fiksuojamas mažesnis kasdienio streso lygis – jį jaučia apie 30 proc. miesto gyventojų, kai šalies vidurkis siekia 39 proc. Kasdien su pacientais bendraujanti Vėjūnė sako, kad tai – ir besikeičiančio požiūrio rezultatas.
– Kas, jūsų nuomone, labiausiai lemia šiauliečių savijautą?
– Gyvenimo tempas Šiauliuose, lyginant su kitais didmiesčiais, yra ramesnis – nėra intensyvaus eismo, nuolatinio skubėjimo, atstumai nedideli, gyventi čia patogu. Aplink miestą – daug gražios gamtos, kur žmonės gali atsipalaiduoti.
Auga renginių ir sporto erdvių skaičius, ryškėja edukacija sveikatos temomis – reikia tik kantrybės progresui pajusti. Sezoniškumas irgi svarbus: pavasarį ir vasarą žmonių savijauta gerėja, sodas ar daržas padeda atsipalaiduoti ir bent trumpam pamiršti kasdienius rūpesčius.
– Ką pastebite apie šiauliečių emocinę būklę?
– Dažniausiai žmonės ateina su konkrečiais nusiskundimais – nuovargiu, motyvacijos stoka, miego sutrikimais, perdegimu. Dažnai tai susiję su darbo ar mokymosi įtampa. Tai ypač aktualu tėvams, kurie rūpinasi vaikų gerove, ir patiems vaikams, patiriantiems spaudimą dėl mokslų.
Neretai girdžiu ir apie stresą, socialinę izoliaciją, asmenines, šeimos problemas. Tai, kad Šiauliuose streso lygis žemesnis nei šalies vidurkis, džiugina – bet nereiškia, kad problemų nėra.
– Regis, pacientai Jums pasipasakoja, atsiveria, nors vaistinėje dirbate dar tik mažiau nei dvejus metus?
– Jaučiu, kad vietos bendruomenė mus pažįsta ir pasitiki. Žmonės sugrįžta pasidalinti, kaip sekėsi laikytis rekomendacijų. Kartais ateina ne tik dėl vaistų, bet ir pasitarti, pasikalbėti – ypač vyresni klientai. Laikui bėgant juos pažįsti, prisimeni jų situacijas, ir bendravimas tampa vis artimesnis, kartais jie net pasidalija gyvenimiškais patarimais. Didžiausias įvertinimas – kai žmogus grįžta padėkoti ir pasako, kad patarimai padėjo.
Kaip ir daugeliui naujokų, iš pradžių netrūko nerimo, abejonių, bet labai padėjo kolegos – nuo pirmųjų dienų jaučiau jų palaikymą, mokiausi iš jų patirties. Būtent tokioje aplinkoje ir užaugau kaip specialistė, todėl šiandien tą patį dėmesį ir rūpestį natūraliai perduodu pacientams.
Man vis malonu prisiminti vieną senjorę. Ji atėjo su konkrečia problema, pokalbis užsitęsė – aptarėme galimas priežastis, pokyčius, sprendimus. Pajutusi pasitikėjimą, ji ėmė klausti ir apie kitus rūpesčius. Atsisveikindama pasakė: „Matosi, kad jums labai patinka jūsų darbas“. Po kurio laiko grįžo padėkoti ir pridūrė, kad liepė draugėms kreiptis į jaunus specialistus – galima sužinoti tiek daug naudingų dalykų. Pasitaiko, kad vyresni žmonės iš pradžių vengia jaunesnio specialisto – bet nuoširdus bendravimas ir patarimai padeda sukurti pasitikėjimą.
– Ar žmonės linkę rūpintis sveikata iš anksto?
– Požiūriai labai skirtingi. Vieni investuoja į prevenciją – sportuoja, rūpinasi mityba, stebi savijautą. Kiti pagalbos ieško tik tada, kai problema jau atsiranda.
Pastebiu pozityvią tendenciją – vis daugiau žmonių suvokia fizinio aktyvumo naudą emocinei gerovei. Judėjimas duoda rezultatų, kai jis nuoseklus ir – svarbu – kai pati veikla teikia malonumą.
Keičiasi ir požiūris į emocinę gerovę. Miestiečiai savarankiškai ieško būdų mažinti stresą, gerinti miegą. Džiugina ir stiprėjantis suvokimas, kad darbo bei poilsio balansas labai svarbus fizinei, emocinei sveikatai ir gyvenimo kokybei.
– Koks jūsų asmeninis geros savijautos receptas?
– Tikiu, kad paprastos, bet nuoseklios kasdienės praktikos duoda daugiau nei reti ir drastiški pokyčiai. Man labai svarbu fizinis aktyvumas: mėgstu ilgesnius bėgimus derinti su jėgos treniruotėmis, taip pat vaikščioti, leisti laiką gamtoje.
Itin vertinu kokybišką miegą – vakarais susikuriu ramią rutiną: puodelis arbatos, knyga, o ne socialiniai tinklai. Kartais užrašau dienos mintis, kartais – padarau lengvus mobilumo pratimus. Skiriu laiko artimiesiems, bet gerbiu ir savo poreikį pabūti vienumoje.
Kraštiečiams patarčiau: susikurkite kasdienius geros savijautos įpročius pagal savo gyvenimo ritmą. Nesilyginkite su kitais ir neskubėkite savęs smerkti. Stebėkite, kas jums geriausiai tinka – kokia judėjimo forma, kokios veiklos ir ritualai suteikia geriausią savijautą.
Sąmoningai ilsėkitės, bet nebijokite išbandyti ir naujų veiklų ar savanorystės – bendro intereso užsiėmimai padeda susirasti naujų draugų. Stenkitės gyventi dabartimi ir praktikuokite dėkingumą. Mūsų mintys lemia savijautą: jei pastebite, kad jos linksta į neigiamą pusę – žvelkite pozityviau. Dažnai situaciją galima vertinti objektyviau ir rasti jai sprendimų.
Užs. Nr. 592417