Naujausios
Kūryba apie vandenį
Visuomenės sveikatos specialistė rengiasi pamokėlei apie vandenį. Mat, artėja Vandens diena. Kaip parodyti visaapimančią vandens galią? Jo reikšmingumą. Įtaką mūsų sveikatai. Vandenį kaip žmogaus kūno sudedamąją dalį, kaip būtinąjį gėrimą ir maisto dalį, švaros ir higienos priemonę. Kaip pateikti informaciją ir progą pamąstymui, kad vaikams būtų įdomu?
„Darbas kūrybinis, – sako Nemira. – Panašiai kaip ir mokytojos. – Tik šiandieninius vaikus sunkiau kuo nors nustebinti. Jie daugiau žino, negu žinojo tokio amžiaus būdama mūsų karta. Sunkiau juos sudominti. Reikia rasti vis naujų būdų, kad vaikas sutelktų dėmesį. Pačių netikėčiausių ir netradiciškiausių būdų. Pamokėlę pradėti filmuku, kryžiažodžiu, žaidimu.“
Penkerius metus visuomenės sveikatos specialiste dirbanti moteris pripažįsta, jog iš pradžių prie naujojo darbo priprasti buvo sunku. Kai dėsto istoriją, viskas parasčiau. Yra aiškus pamokų tvarkaraštis. Turi savo apibrėžtą laiką, pamokos struktūrą, jos planą.
Visuomenės sveikatos specialistei tenka pačiai derinti pamokėlių laiką. Atsirinkti pačias aktualiausias temas. Ieškoti medžiagos ir ieškoti kūrybingiausių būdų ją pateikti specialioje sveikatos pamokėlėje, klasės valandėlėje ar gyvenimo įgūdžių pamokoje. Daug derinimo su kitais pedagogais.
Tačiau šiandien Nemira nesigaili įgijusi šią trečiąją profesiją. Jau pakanka patirties. Pelnė net apdovanojimą – šiemet tapo „Metų specialiste“. Buvo pagerbta gražioje visuomenės sveikatos specialistų pagerbimo šventėje Šilutėje, Hugo Šojaus dvare, apdovantota už profesionalumą, iniciatyvas, lyderystę, saugant visuomenės sveikatą.
„Nominaciją Nemira Rimdeikienė pelnė už prasmingas idėjas, iniciatyvumą, atsakingumą, nuoširdų atsidavimą savo darbui ir aktyvų indėlį stiprinant visuomenės sveikatą, – pasakoja Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Nekrašė.–
Prieš penkerius metus Kelmės visuomenės sveikatos biuro komandoje pradėjusi dirbti Nemira greitai įsiliejo į kolektyvą kaip ramus, tolerantiškas ir atsakingas žmogus. Kadangi ji yra ne tik sveikatos specialistė, bet ir pedagogė, geba profesionaliai perteikti žinias, rasti bendrą kalbą su įvairaus amžiaus žmonėmis ir kurti šiltą, pasitikėjimu grįstą bendravimą.
Savo kasdieniame darbe Nemira išsiskiria tolerancija, ramybe, kantrybe ir gebėjimu motyvuoti kitus rūpintis savo sveikata. Jos atsakingumas, nuolatinis profesinis tobulėjimas, nuoširdus bendravimas ir gebėjimas dirbti komandoje stiprina pasitikėjimą tarp kolegų ir mokyklos bendruomenės.“
Trečioji profesija
N. Rimdeikienė studijavo istoriją Klaipėdos universitete. Baigusi studijas, grįžo gimtinėn ir įsidarbino Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijoje. Norėjo tiesiog išbandyti mokytojos duoną. Profesija patiko. Darbas sekėsi gerai. Tačiau atėjo metas, kai keitėsi reikalavimai. Mokytojas būtinai privalėjo turėti ne tik dėstomo dalyko, bet ir pedagogo kvalifikaciją.
Nemira pasirinko ištęstines pedagogikos studijas anuometiniame Šiaulių universitete. Tačiau dar po kelerių metų pamanė, jog būtų gerai įgyti dar kokią nors specialybę. Nes gyventojų Užventyje ir jo apylinkėse mažėjo, mokinių mokykloje – taip pat. Savaitinių istorijos pamokų nėra po daug. Darėsi neramu dėl ateities.
Tuomet prisiminė, jog vaikystėje svajojo tapti medike. Imtis tokių sudėtingų studijų dabar, kai sukurta šeima ir atsirado vaikų būtų per sudėtinga. Moteris pasirinko alternatyvą – studijuoti visuomenės sveikatą. Vėl grįžo į senąją savo Alma Mater Klaipėdos universitetą.
Studijoms einant į pabaigą, ėmė dairytis darbo, susijusio su sveikatos edukacija.
„Studijuodama visuomenės sveikatą pradėjau dirbti ir Užventyje, ir Šaukėnuose, – pasakoja Nemira. – Nebuvo kada ramiai susipažinti su naujojo darbo specifika. Iš karto pagavo ir įsuko jo sūkurys. Susidūriau su išbandymais ir sunkumais. Mat, prasidėjo Covido pandemija. Darbas ir bendravimas persikėlė į nuotolį. Prasidėjo testavimai, reikėjo padėti Visuomenės sveikatos biurui. Daug teko bendrauti telefonu su šeimomis, mokytojais dėl karantinavimosi, testavimosi, įvairių dalykų. O dar ir mokslai...“
Šiuo metu per šimtą mokinių turinti Užvenčio gimnazija tapo pagrindine mokykla. Čia Nemira vieną dieną per savaitę dar dirba istorijos mokytoja ir dvi dienas – visuomenės sveikatos specialiste. Dar tris dienas per savaitę važiuoja į Šaukėnų V. Pūtvio – Putvinskio gimnaziją, kur darbuojasi kaip visuomenės sveikatos specialistė. Laisvalaikiu lanko jogos treniruotes.
Vyresnioji karta buvo atsparesnė
Nemira įsitikinusi, jog jos ir jos tėvų kartos buvo atsparesnės ir sveikesnės. Bent jau psichologiškai: „Mes daugiau judėjome. Nes namuose buvo daug fizinio darbo. Neturėjome mobiliųjų telefonų, bet gyvai daugiau bendravome. Mityba taip pat buvo paprastesnė, bet sveikesnė. Apskritai, visas mūsų gyvenimas buvo paprastesnis. Mes mažiau žinojome už šiandieninius vaikus. Tačiau buvo lengviau su ta informacija dorotis.
Šalia suteikiamo patogumo naujosios technologijos įnešė į gyvenimą daug blogų dalykų. Vaikų neįmanoma atitraukti nuo telefonų. Jie mažiau juda, mažiau bendrauja su bendraamžiais. Panirę į virtualų pasaulį kenčia psichologiškai.“
Beje, ir fiziškai vyresnioji karta buvo atsparesnė, stipresnė. „Gaudavom su kamuoliu per pirštą – įbėgam į tualetą, pakišam po šalto vandens čiaupu ir žaidžiam toliau, „ – prisiminimais dalijasi Nemira.
Šiandieniniai vaikai, anot jos, trapesni. Užsigavę bėga pas sveikatos specialistę, prašo pleistriuko. Specialistė pašaldo ledukais.
Žinoma, pasitaiko atvejų, kai dūkdami mokiniai prasiskelia galvą ar patiria kitokių sužalojimų. Tokiais atvejais specialistė suteikia pirmąją pagalbą ir nedelsdama susisiekia su tėvais arba kviečia medikus.
Sveikatos specialistė apgailestauja, jog į blogąją pusę pasikeitė ir vaikų mityba. Maisto pramonė ir naujos tradicijos padarė savo:
„Mokyklose yra valgyklos. Maistas gaminamas vietoje. Tačiau matau kaip daugelis mokinių per pertrauką eina ne į valgyklą, kur gautų šilto maisto, o bėga į parduotuvę. Ten prisiperka mini picų ar kitokių nesveikų užkandžių. Kiek tenka pabendrauti su mokinių tėvais, kai kurie ir namuose nenori sriubų ar antro patiekalo. Sako, jog naminis maistas jiems per prėskas. Skonio stiprikliai pakeitė skonio receptorius.“
Žinoma, nemažai vaikų valgo ir mokyklos valgyklose. Tačiau ir čia pasireikškiantys mitybos įpročiai ne visada džiugina. Pavyzdžiui, mažesnieji vaikai dažniausia renkasi blynelius. Vyresnieji perka ir mėsos patiekalus. Tačiau daugelis per mažai valgo daržovių.
Dar vienas sveikatos specialistės, be abejo, ir mokytojų galvos skausmas – žalingi įpročiai, kuriuos vaikai atsineša iš namų arba įgyja bendraudami su tokių įpročių turinčiais bendraamžiais.
Daug įtakos tam turi ir socialiniai tinklai, kur vaikai ir paaugliai tampa lengvu pasipelnyti trokštančių asmenų grobiu. Virtualioje erdvėje perka elektronines cigaretes, jas papildo neaiškiais sveikatai labai pavojingais skysčiais. Po to neadekvačiai elgiasi per pamokas.
Specialistė sako atliekanti daug prevencinio darbo, įjungianti vaikų tėvus, kviečia psichologus. Sveikos gyvensenos mokymas paveikus pradinukams, darželinukams. Jie – nuoširdūs, tiki, ką sako suaugusieji. Suklūsta dėl sveikatos ir vyresniųjų klasių, mokyklą jau bebaigiantys mokiniai. Sunkiausia padėti paaugliams, kurie į suaugusių pamokymus žiūri atsainiai ir dažniausia protestuoja prieš visus ir prieš viską.
