Naujausios
Siekia prisiteisti milijoną eurų
Pramonės gatvės rekonstrukcijos darbai baigti dar praėjusiais metais, tačiau jie gali Savivaldybei dar pabrangti daugiau nei 1,5 milijono eurų.
Pramonės gatvės rekonstravimo darbus atliko Stasio Pakarklio įmonė bei UAB „Plungės Jonis – S“, susivieniję pagal jungtinės veiklos sutartį. Rangos sutartis buvo pasirašyta dar 2024 metų pavasarį, o darbų vertė siekė beveik 9,4 milijono eurų.
Viešąjį pirkimą vykdė Savivaldybės biudžetinė įstaiga Šiaulių apskaitos centras. Pirkimo sąlygose buvo nustatytas reikalavimas, kad tiekėjas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos būtų atlikęs susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto, rekonstravimo arba naujos statybos projektą, kurio vertė būtų ne mažesnė kaip 5,4 milijono eurų. Dar ir svarbiausių darbų atlikimas bei galutiniai rezultatai turėjo būti tinkami.
Stasio Pakarklio įmonė viešojo pirkimo komisijai pateikė per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą, kurių bendra vertė buvo apie 10 milijonų eurų. Kadangi pateiktose pažymose buvo nurodyta, kad darbus atliko Stasio Pakarklio įmonė, viešojo pirkimo komisija priėmė sprendimą, kad tiekėjo kvalifikacija yra tinkama.
Vėliau paaiškėjo, kad daugiau nei už du milijonus eurų iš minėtos sumos darbus atliko ne Stasio Pakarklio įmonė, o jos pasitelkti subrangovai. Savivaldybės teisininkai aiškino, kad iš pateiktos informacijos nebuvo galima suprasti, kad dalis darbų buvo atlikta būtent subrangovų.
Viešojo pirkimo konkurse dalyvavusi ir antroje vietoje likusi UAB „Plungės lagūna“ kreipėsi į teismą. Šiaulių apygardos teismas šios įmonės ieškinio netenkino, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi pripažino, kad konkursą laimėjusios įmonės pateikė melagingą informaciją ir panaikino Šiaulių apskaitos centro sprendimą pripažinti jas rangos konkurso nugalėtojais bei nustatė, kad šios įmonės pateikė melagingą informaciją.
Teisme patvirtinus šiuos faktus „Plungės lagūna“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su civiliniu ieškiniu, siekdama prisiteisti iš Savivaldybės milijoną eurų negauto pelno, kurį būtų uždirbusi, jei būtų pripažinta konkurso nugalėtoja bei rekonstravusi Pramonės gatvę. Šiuo metu vyksta teisminis procesas.
Paprašė grąžinti per pusę milijono eurų
Kadangi Pramonės gatvė buvo rekonstruojama ir Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis, į procesą jungiasi ir Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Agentūros Darnaus transporto projektų skyriaus vadovo pavaduotoja Auksė Druktenienė atsiųstame komentare atkreipė dėmesį, kad minėta situacija yra susijusi su ES investicijų lėšomis finansuojamu projektu „Vientiso dviračių ir pėsčiųjų takų tinklo kūrimas, integruojant bevariklį transportą į bendrą transporto sistemą Šiaulių mieste“, o Pramonės gatvės rangos darbų pirkimo sutartis yra viena iš šio projekto 27 rangos sutarčių.
Projekto lėšomis finansuojama tik dalis rekonstrukcijos darbų – už kiek daugiau nei 2,3 milijono eurų.
2025 metais CPVA, vertindama įvykdytą viešąjį rangos darbų pirkimą, nustatė pažeidimą dėl galimai pažeistų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Agentūrai buvo žinoma ir apie teisminius procesus.
CPVA priėmė sprendimą pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas ir pareikalauti Savivaldybės grąžinti 25 procentus nuo sutarties vertės – iš viso beveik 586 tūkstančius eurų.
Norite nuobaudų ir teismų – kopijuokite „mūsų sistemą“
Ir tai jau ne pirma tokia nuobauda Šiaulių savivaldybei. Apie 600 tūkstančių eurų dėl padarytos klaidos viešajame pirkime CPVA reikalauja grąžinti dėl Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro ir amfiteatro rekonstrukcijos projekto. Savivaldybė bando išsaugoti šias lėšas, apskundusi CPVA sprendimą teismui. Kol kas teisminis procesas nėra pasibaigęs.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas tapo kaltinamuoju dėl piktnaudžiavimo ir poveikio liudininkui, taip pat dėl viešojo pirkimo, kurį atliko Savivaldybės įmonė „Šiaulių šviesa“. Įmonė pirko LED šviestuvus, o meras galimai darė įtaką, kad laimėtų jo norimas tiekėjas.
A. Visockas viešai aiškina, kaip jis stengiasi, kad šalies mastu būtų priimti sprendimai, numatantys viešųjų pirkimų lubas – sumą, kurios negalima viršyti. Tačiau „Šiaulių šviesos“ organizuotame viešajame pirkime jis reikalavo nupirkti šviestuvus iš konkrečios įmonės, nors tai ketvirčiu milijono viršijo pirkimo sąmatoje numatytą sumą – galimas lubas.
Į procesą įsikišus Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), viešojo pirkimo konkursas buvo nutrauktas, o paskelbus naują, šviestuvų kaina sumažėjo nuo 1,78 milijono eurų iki beveik 1,2 milijono – net 640 tūkstančių eurų. Kadangi projektui buvo skirtos europinės lėšos, tyrimo ėmėsi Europos prokuratūra, vėliau perdavusi bylą teismui. Jau įvyko keli teismo posėdžiai.
Įmonė viešai džiaugėsi, kad, nupirkus ir pakeitus šviestuvus, miestas reikšmingai sutaupo lėšų už apšvietimą.
Feisbuke A. Visockas tikina, kad tik jo paskyroje galima matyti „Lietuvos realybę“.
„Šiauliai jau dabar yra ryškus lyderis tiek dirbant su ES pinigais, tiek su viešųjų pirkimų sistema“, – rašo meras, pridurdamas, kad labai nori, jog „mūsų sistema“ būtų kopijuojama.
Kopijuoti ką, kaip daryti klaidas, prarasti didelius pinigus arba atsisėsti į teisiamųjų suolą?
