Naujausios
Virginijus Šimoliūnas – dailininkas, tapytojas, dizaineris, pedagogas. 1974 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Nuo 1974 m. Vilniaus gamyklos „Elfa“ dizaineris, projektavo magnetofonus „Tonika 10“, „Inkaras“. Vėliau Šiaulių televizorių gamyklos dizaineris. Nuo 1980 m. ilgametis Šiaulių pedagoginio instituto (nuo 1997 m. Šiaulių universitetas) Menų fakulteto Dizaino katedros dėstytojas, docentas. Nuo 1992 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1979 m. dalyvauja miesto, respublikinėse bei tarptautinėse parodose. Surengė apie dvidešimt personalinių parodų.
Dailininko darbų yra prestižiniuose interjeruose Lietuvoje ir užsienyje. Paskutiniu metu dirba grafinio dizaino srityje. Virginijus Šimoliūnas yra nuolatinis Šiaulių dailininkų parodų dalyvis, todėl šiauliečiai gerai pažįsta jo subtilią niuansuotą, fantasmagorišką, siurrealistinę tapybą.
Kūrybinio kelio pradžioje Virginijui nebuvo svetimos paslaptingos temos, skatinusios sustoti ir susimąstyti. Šiuo metu kuriamuose mistikos darbuose ir kolekcijose galima įžvelgti sąsajų su ankstesnių metų darbais ,,Išlenktas laikas“ (drobė, aliejus, 60 x 70, 1997 m.), ,,Moteris“ (drobė aliejus, 95 x 178, 1996 m.), ,,Radiacinis debesis“ (drobė aliejus, 120 x 70, 1996 m.). Ankstesnių darbų temos paslaptingos, atspindi aktualijas.
Dabartinėje kūryboje Virginijus pasineria į mitologinius mistikos klodus. Mistika aiškinama kaip religinė, filosofinė pasaulėvoka ir praktika, siekianti intuityvaus ir transcendentinio pažinimo (susiliejimo) su absoliutu (Dievu, Dvasia), apeinant protą ir logiką, per meditaciją, dvasinius pratimus ir emocijas, suvokiant, kad tikrovė yra paslaptinga, antgamtinė ir negali būti visiškai suprasta protu. Ji apima ir tai, kas paslaptinga bei nepaaiškinama kasdieniame gyvenime.
Tęsiant ankstesnę mintį, galima teigti, kad Šimoliūnas yra tyrėjas, stebėtojas, filosofinio lauko analizės kūrėjas, bandantis atskleisti egzistencinius ir mitologinius klausimus. Susidaro įspūdis, kad Virginijus yra mitologijos archeologas, per filosofo prizmę žvelgiantis į aplinką ir istorinius reiškinius. Daug laiko praleidžiantis skaitydamas, gilindamasis, pats su savimi filosofuodamas ir viską fiksuojantis potėpiu drobės paviršiuje.
Pastarųjų metų Šimoliūno darbų koloritas primena rytinį rūką, kai iš jo išnyra ir vėl jame paskęsta istorinės mitinės būtybės, su kuriomis jis polemizuoja apie egzistenciją, realų ir paralelinį pasaulį.
Vienas personažas išnyra ir išnyksta, o kitam ne mažiau reikšmingam veikėjui koloritas ir potėpis drobėje padeda prabilti tik vienam autoriui suprantama Ezopo kalba. O žiūrovui belieka pačiam tyliai medituoti ir įsijausti į drobės paviršiaus šnabždesius, kur tuo metu reziduoja neretai gaivališkas potėpis, kuriantis mitologinę būtybę, ar reiškinį keičianti visatos struktūra.
Paslaptis gaubia ir kitus Virginijaus tapybos darbus: ,,Nusiteikimas teleportacijai“ (drobė aliejus, 30 x 40, 2022 m.), „Tylos zona“ (drobė aliejus, 40 x 40, 2025 m.), „Minčių labirintas“ (drobė aliejus, 30 x 40, 2025 m.).
Paveikslo ,,Maharišio efektas“ (drobė aliejus, 30 x 40, 2020 m.) pavadinimas, reiškiantis minties poveikį daiktams, matyt, daug ką pasako ir apie autoriaus kūrybą, ir iš kur jo tapybos lauke atsiranda mums ne visada suvokiami objektai, nuotaikos, personažai. Sidabrinis koloritas visada apgaubtas paslapties, mistikos skraiste.
Šios tapybinės transformacijos autoriaus darbuose man primena fatą morganą arba kitaip – miražus. Tai, sakyčiau, unikalus, natūraliai Virginijaus tapyboje atsirandantis reiškinys, susidedantis iš dailininko filosofinių, kultūrinių pamąstymų, išplaukiantis iš mitologijos archyvo. Vaizduodamas tolimą daiktą ar objektą jis tapyboje sukuria virtualų vaizdą. Tas vaizdas nutolsta, pranyksta, bet jausmas, mintis, nuotaika lieka.
Tokia subtilia tapyba autorius polemizuoja su žiūrovu, jį provokuoja, įtraukia vis giliau į tapybinius buduarus, kur neretai žiūrovas atsiduria fantastinėje, nesuvokiamoje dimensijoje.
Kito tapybos darbo ,,Tylos zona“ pavadinimas atrodo nieko neįpareigojantis. Dailininkai paprastai mėgsta užsidaryti, medituoti ir kurti vieni. Bet, kaip rašiau, mistika yra susijusi su religija, apeigomis, tapybos procesą taip pat galima prilyginti apeigoms, savianalizei. Ir čia kyla viena sąsaja su vienuolynų gyvenimu, kur egzistuoja klauzūra, reiškianti griežtą atsiskyrimą nuo išorinio pasaulio ir uždarą erdvę, kurioje gyvena kontempliatyvių ordinų vienuoliai. Ši teritorija yra privati ir paprastai nepasiekiama pašaliniams asmenims, nes siekiama užtikrinti ramybę, susikaupimą ir visišką atsidavimą.
Kviečiu neperžengti tylos ribų, apibrėžtų kvadrato ar stačiakampio formato.