Žemė mirusiems bus paimta iš gyvųjų

Reginos MUSNECKIENĖS nuotr.
Laisvos teritorijos Kelmės kapinėse mažėja. Kol pavyks įrengti naują jų teritoriją, gali praeiti penkeri metai.
Kelios dešimtys Kelmės pakraštyje, taip vadinamame dvaro kvartale, gyvenančių žmonių neteks dalies arba viso nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Mat, ketinama plėsti Kelmės kapines.
Kai kuriuos gyventojus piktina toks sprendimas, nes žemę kaip tėvų ir senelių palikimą norėtų išsaugoti ir palikti savo vaikams. Kitų netenkina valstybės siūloma kaina. Treti stebisi, kad kapinių plėtrai reikia tik 2,6 hektaro, o iš gyventojų visuomenės poreikiams ketinama paimti apie 10 hektarų.

 

Žemė – neįkainojama

Į redakciją kreipėsi buvusi kelmiškė, dabar Vilniuje gyvenanti mokytoja Jūratė Širkuvienė. Moteris piktinasi, kad 1,3 hektaro iš tėvų paveldėtos žemės rengiamasi paimti visuomenės poreikiams, tai yra kapinių plėtimui:

„Už arą žemės savivaldybė siūlo 100 eurų. Už savo sklypą gaučiau 13 tūkstančių eurų. Tai nėra dideli pinigai, palyginus su žemės verte miesto teritorijoje. Bet iš tėvų paveldėta žemė man brangi ne dėl pinigų. Sklypą norėjo pirkti turtingi verslininkai. Siūlė labai didelę kainą. Mat, tą hektarą padalinus į atskirus sklypus gyvenamųjų namų statybai būtų galima uždirbti kelis kartus daugiau. Bet nepardaviau. Nes tai neįkainojamas turtas. Net ir gyvendama didmiestyje vis prisimenu drėgnos pavasarinės žemės kvapą.“

Pasak ponios Jūratės, tokia kaina nustatyta todėl, kad sklypas laikomas žemės ūkio paskirties žeme. Mat, nuo 2018 metų, kai jų sklypai buvo įtraukti į Kelmės miesto detalųjį planą kaip skirti kapinių plėtrai, nebuvo leidžiama keisti žemės paskirties.

Žemės paimama daugiau negu numatyta kapinėms

Moters manymu, visuomenės poreikiams paimama kelis kartus daugiau žemės, negu reikia kapinėms. Jos žiniomis, kapinių plėtimui reikės 2,6 hektarų, tačiau paimama per dešimt. Jeigu visuomenės poreikių apetitas būtų mažesnis, jos tėvų ir kai kurių kitų gyventojų sklypų neprireiktų.

Ponia Jūratė svarsto galimybę kreiptis į Administracinį teismą. Ji tvirtina pati surašysianti skundą. Deja, daugeliui kitų gyventojų tektų samdytis advokatą, kad užginčytų sprendimą.

Piktinasi ne vien Jūratė. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo įsakymu Kelmės civilinių kapinių plėtrai paimami 22 sklypai tarp S. Nėries ir Serbentų gatvių. Tuos sklypus valdo 33 savininkai. Iš septynių savininkų paimama dalis žemės, iš likusiųjų – visa.

Daugumai skaudu prarasti savo turtą. Vieni savo žemę norėtų palikti vaikams. Kiti piktinasi dėl mažos kainos.

Be to, pasak J. Širkuvienės, daugelis paimamos žemės savininkų yra garbaus amžiaus, nesinaudoja informacinėmis technologijomis, neturi kompiuterių, o detalesnė informacija apie sprendimus pateikta būtent virtualioje erdvėje.

Gyventojai suvokia, kad Kelmės kapines reikia plėsti. Jau aštuoneri metai apie tai kalbama. Tačiau juos stebina ir tai, kad kapinių plėtrai reikia tik 2,6 hektaro ploto, o iš gyventojų paimama keliskart daugiau.

Žemės savininkų neįtikina Savivaldybės valdininkų aiškinimas, kad žemės dar reikės ir automobilių stovėjimo aikštelei, ir konteineriams, ir želdiniams.

Bet ar tikrai šiems dalykams reikės didesnio ploto negu pačioms kapinėms? Ar aikštelėje malūnsparniai leisis? Ar konteneriai bus daugiabučio namo didumo? Ar šalia kapinių bus užsodinta keli hektarai miško?

Šimtas metrų aplink kapines – sanitarinė zona

Kelmės rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėja Virginija Kneižienė „Šiaulių kraštui“ tvirtino, jog pačių kapinių plėtrai numatyta 2,6 hektaro. Tačiau šalia kapinių suplanuoti keliai ir privažiavimai, kurie užims daugiau kaip hektarą paimamo ploto. Dar beveik hektarą užims automobilių stovėjimo aikštelės. Numatytos atliekų konteinerių aikštelės, inžineriniai tinklai. Be to, aplink visą naująją kapinių teritoriją iš trijų pusių turi būti palikta šimto metrų apsauginė sanitarinė zona, apsodinta medžiais.

Šie sklypai dar 2008 metais buvo įtraukti į Kelmės miesto bendrąjį, o 2018 metais – į miesto detalųjį planą. Tai buvo pats racionaliausias sprendimas kapinių plėtrai, nes sklypai – šalia dabartinių kapinių.

Projekto rengėjai surado licenzijuotą žemės vertintoją, kuris nustatė individualią kiekvieno sklypo vertę pagal tai, kiek jame želdinių, statinių ar kitokių dalykų.

Informacija apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, pasak V. Kneižienės buvo išsiųsta kiekvienam sklypo savininkui registruotu laišku.

Šio etapo užduotis paimti iš gyventojų sklypus sudarant su jais pirkimo – pardavimo sutartis ir atsiskaityti už žemę. Kitame etape prasidės projektavimo darbai.

Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėja pripažino, jog ne visi sklypų savininkai sutinka pasirašyti sutartis ir parduoti savo žemę. Savivaldybė bus priversta kreiptis į teismą.

Alternatyva – kolubariumas, tačiau naudojasi nenoriai

Kelmės miesto seniūnė Ligita Kundrotienė tikina, jog kapines jau būtina plėsti. Kasmet palaidojimui seniūnija išduoda apie du šimtus leidimų. Kol bus suprojektuota ir įrengta naujoji kapinių dalis, gali užsipildyti likęs laisvas plotas.

Nors pastaruoju metu daugelis mirusiųjų kremuojami, jų artimieji vis tiek nori urnas laidoti žemėje. Todėl užsiima vis naujas kapavietes.

2014 metais Kelmės kapinėse pastatytas kolumbariumas, kurio nišose būtų galima laikyti urnas. Tačiau per vienuolika metų užpildytos tik 79 urnos. 135 dar laisvos.

Pasak seniūnės, kiek didesnis susidomėjimas kolumbariumu buvo anksčiau, nors keletą pirmųjų metų vietos jame buvo mokamos. Vėliau Vyriausybė priėmė nutarimą nišų kolumbariumuose neapmokestinti.. Tačiau tai nepadarė kolumbariumo patrauklesnio.

Yra atvejų, kai vienas šeimos narys nori būti po mirties kremuojamas, kitas – ne. Todėl šeimos nori naujos kapavietės.

Būtų galima panaudoti ir senas apleistas kapavietes. Nes apleistų kapaviečių daugėja. Jas turi tvarkyti seniūnijos darbininkai. Nuo paskutinio palaidojimo praėjus 25 metams, neprižiūrimą kapavietę būtų galima atiduoti kitai šeimai. Tačiau mirusiųjų artimieji paprastai nenori kapavietės, kurioje jau buvo palaidoti kiti nepažįstami žmonės.

Nepopuliari tradicija ir laidoti į savo šeimos senelių ar prosenelių kapavietes, nors nuo paskutiniųjų palaidojimų jau praėję keli dešimtmečiai.

„Mes kartais protiname artimuosius neprisidaryti po penkias – šešias giminės kapavietes, – pasakoja L. Kundrotienė. – Juk reikės jas prižiūrėti. Tačiau artimieji dažniausiai atsako, jog prižiūrės ir reikalauja naujos kapavietės. Tiesa, pastaruoju metu tendencijos jau šiek tiek keičiasi, tačiau labai iš lėto.“