Naujausios
K. Donelaičio Šiaulių skyriaus nariai, rėmėjai ir garbūs šiauliečiai, neabejingi K. Donelaičio kūrybai, nepabūgę „žiemos nasrų ir pasišiaušusio šiaurio gandymų“, rinkosi į Šaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką švęsti K. Donelaičio 312-ąjį gimtadienį.
Prie „būrų stalo“ susodinę apie 40 svečių, pradėjome pamąstymus-pokalbius. Paprašiau prisiminti ir tylos minute pagerbti mus palikusius poetą Juozą Jarą, daktarę Jūrą Nijolę Viktoriją Daulenskienę, profesorių Vytenį Rimkų, profesorę Oną Danutę Klumbytę, mokytoją Almą Šeputienę, fotografą Algirdą Musneckį, buvusį ŠU dėstytoją, docentą, rašytoją, mano mokytoją Joną Linkevičių.
Visiems perdaviau profesorės Giedrės Čepaitienės šilčiausius linkėjimus ir jos pasakymą: „Labai norėčiau, bet nebegaliu... ką galiu daryti – tą darau...“ Profesorės parašyta monografija apie Praną Mašiotą jau atiduota spaustuvei.
Perdaviau ir profesoriaus Antano Visockio linkėjimus iš „ligoninės lovytės“. Visi siuntėme mieliems profesoriams „glėbį sveikatos“.
Pranešimą „Ką valgė būrai“ perskaitė mokytoja ekspertė Cecilija Lapkuvienė. Ji, cituodama poemos „Metai“ ištraukas, kuriose kalbama apie valgymą, kai kur “ėdimą”, supažindino su Poeto kalbos vaizdingu grožiu, to laikmečio būrų valgiais ir valgymo įpročiais, kurie poemoje užima daug vietos.
Aktorius Vladas Baranauskas perskaitė ištrauką iš poemos „Metai“ skyriaus „Žiemos rūpesčiai“, Justino Marcinkevičiaus, Eduardo Mieželaičio, Kazio Bradūno eilių, skirtų Kristijonui Donelaičiui.
Profesorė dr. Džiuljeta Maskuliūnienė pasidalijo prisiminimais apie susitikimą su dailininku, visuomenės veikėju Broniumi Leonavičiumi. 93 metų dailininkas – gražaus mąstymo, guvus, darbingas, įdomus pašnekovas, buvęs Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, o – vėliau Seimo narys.
Mums svarbu, kad dailininkas sukūrė ir pristatė 27 iliustracijų ciklą, įkvėptą K. Donelaičio „Metų“. Ciklo kūriniai išsiskiria kameriškumu, pastelinių tonų estetika, subtilia vaizdo ir rašto darna.
Profesorius dr. Kazimieras Župerka aptarė veiksmažodžių „valgyti“ ir „ėsti“ bei daiktavardžių „valgis“, „pašaras“, „ėdesys“ vartojimą „Metuose“.
Keliautojas Boleslovas Vengrys kalbėjo apie dailininką Petrą Repšį, apdovanotą dideliu talentu, ypatingu energijos užtaisu, begaliniu darbštumu. Jis – grafikas, tapytojas, skulptorius, iliustratorius, medalių, ekslibrisų, tapybos darbų, freskų kūrėjas. Vilniaus universiteto Lituanistikos centre nutapė freską „Metų laikai“, 1994 m. Vilniaus universiteto jubiliejaus proga sukūrė memorialinę plokštę „Žuvusioms baltų gentims“ bei kitus kūrinius.
Dėkodama už paramą ir rūpestį mūsų veikla, kreipiausi į visus, prašydama 1,2 proc. GPM skirti draugijos veiklai. Smagu, kad yra tiek šviesių ir dėmesingų žmonių, juos apkabinu visus ir kiekvieną atskirai.
Padėkojau bibliotekos direktoriui ir darbuotojams už šiltą „stubą“, dėmesingumą ir rūpestingumą. Už bendrystę ir buvimą kartu dovanojau „būriškas terbeles“, kad grįžę namiškiams perduotų mūsų meilę ir šilumą...
Už šį vakarą, už nuostabius žmones, už ateities planus reikėjo padėkoti ir dangiškam Tėtučiui:
Taigi, tėtuti, toliau už kožną reikalą mūsų
Rūpyk tėviškai, kad vėl jau vasara rasis
Ir mes vėlei ant laukų trūsinėdami vargsim...“
