Naujausios
Šiomis atakomis Maskva galimai siekė parodyti, jog jei Kyjivas nesutiks derėtis jos norimomis sąlygomis tai tokios atakos tęsis toliau.
Šios žiemos okupantų oro atakos yra išskirtinės, nes rekordiškai daug raketų ir dronų lekia į energetinius objektus, ypač esančius sostinės Kyjivo prieigose.
Kyjivo žiniasklaida paviešino, jog vienoje iš sostinės ligoninių pritrūko dyzelinių generatorių ir trys operacijas išgyvenę pacientai mirė nesulaukę būtinų procedūrų. Prokuratūra tirs ar šiuo atveju nebūta ligoninės administracijos aplaidumo, mat tokios įstaigos elektros energija, apšildymu bei pagalbiniais generatoriais yra aprūpinamos pirmumo tvarka ir operacijos yra daromos užsitikrinus, kad energijos nepritrūks.
Mirė ir du suvirintojai, atsiųsti iš kito miesto į Kyjivą. Nors šie vyriškiai, dirbę be poilsio ištisomis paromis, mirė ne nuo šalčio, bet nuo pervargimo, tačiau yra priskiriami prie Maskvos sukeltos energetinės krizės aukų.
Po darbininkų mirčių į Kyjivą buvo nuspręsta pakviesti dar daugiau pagalbininkų iš kitų miestų. Dauguma meistrų atvyko iš mažesnius apšaudymus patiriančios Vakarų Ukrainos miestų, tačiau remontininkai yra bejėgiai skubiai atstatyti šilumos bei elektros tiekimą.
Pasiaukojimo simboliu tapo narai. Spaudžiant penkiolikos laipsnių šalčiui narai upės dugne specialia aparatūra visą savaitę virino bombardavimų pažeistus vamzdžius, kuriais tekėjo šiluma.
Ukrainos sostinė paskutinį kartą tokį masinį gyventojų pasitraukimą patyrė Rusijos įsiveržimo pradžioje 2022 metais bei per Antrą pasaulinį karą. Kyjivo meras Vitalijus Kličko ne tik patvirtino, kad sausyje iš miesto pasitraukė per puse milijono žmonių, bet ir vėl paragino evakuotis kas turi galimybių. Po paskutinio okupantų bombardavimo daugiau nei pusė miesto namų buvo likę be šildymo, o lauke naktimis spaudė beveik dvidešimties laipsnių šaltis.
Praėjusį šeštadienį Rusija dronais bei raketomis apgriauvo kelis gyvenamuosius namus, degė įmonės, automobiliai, žuvo žmonės, o šildymo atstatymo darbai dar labiau susikomplikavo.
Tądien buvo bombarduota ne tik sostinė, bet ir antras pagal dydį šalies miestas Charkivas bei Černihivas. Abejuose miestuose irgi komplikavosi elektros bei šilumos tiekimas.
Per bombardavimą Charkive buvo sužeista per trisdešimt žmonių. Siekdamas solidarizuotis su šalančiais sostinės gyventojais prezidentas Volodimyras Zelenskis pranešė, jog jo kabinete – vos trylika laipsnių šilumos.
Žiniasklaida priminė, jog Ukrainos specialistai unikalią patirtį, kaip elgtis per žiemos speigus mieste dingus šildymui įgijo lygiai prieš dvidešimt metų, kai bėda netikėtai ištiko Alčevską. Lugansko srityje esančiame mieste 2006 metais gyveno 106 tūkstančiai gyventojų, kai sausio 22 dieną sugedo viena iš dviejų miesto katilinių, o lauke buvo penkiolika laipsnių šalčio.
Meistrai manė trasą suremontuosiantys per kelias valandas, todėl neįsakė nuleisti vandens iš šildymo sistemų mokyklose, ligoninėse ir gyvenamuose pastatuose. Situaciją komplikavo ne tiek užsitęsęs remontas, kiek staigus oro atšalimas, kai naktį ėmė spiginti trisdešimties laipsnių šaltis.
Avarija požeminėje trasoje buvo likviduota per parą, tačiau dėl didelio atšalimo pastatų vamzdžiuose susiformavo ledas, kuris užblokavo karšto vandens pratekėjimą, o slėgio neatlaikę vamzdžiai bei radiatoriai sprogo. Išsiliejęs vanduo butus bei namų laiptines pavertė į ledo čiuožyklas, o rūsiuose susidarė varveklių stalaktitai.
Vamzdyno pakeitimas bei šilumos tiekimo atstatymas užtruko visa mėnesį.
Dabartinė situacija Kyjive bei kituose miestuose yra nepalyginamai blogesnė, nes Alčevske dujų bei elektros tiekimas nebuvo nutrūkęs, o dabar elektros nėra, dėl ko neveikia ir elektrinės viryklės, į kurias daugelyje namų buvo pakeistos senos dujų viryklės.
Be to, 2006 metais Alčevskui pagalbos ranką ištiesė visa šalis, o dabar šildymo bei elektros tiekimo problemas išgyvena beveik visi miestai, ir didelės paramos sostinė nesulaukia.
