Naujausios
Psichikos sveikatos specialistai pabrėžia, kad net ir šaltuoju metų laiku galima jaustis stabiliau, jei laiku atpažįstami simptomai ir pasirenkama tinkama pagalba. Vis daugiau žmonių Lietuvoje tam renkasi ir nuotolinius sprendimus, pavyzdžiui, psichoterapiją internetu per Hedepy, kuri leidžia gauti profesionalią pagalbą nepriklausomai nuo sezono ar gyvenamosios vietos.
Kas yra sezoninis afektinis sutrikimas?
Sezoninis afektinis sutrikimas (SAS) – tai pasikartojanti depresijos forma, dažniausiai pasireiškianti rudenį arba žiemą, kai ženkliai sumažėja natūralios dienos šviesos. Ši būklė gali tęstis kelis mėnesius ir savaime palengvėti tik pavasarį.
Dažniausiai SAS pasireiškia 20–40 metų žmonėms, tačiau su juo susiduria ir vaikai. Tyrimai rodo, kad moterys šį sutrikimą patiria dažniau nei vyrai.
Kaip atskirti sezoninį sutrikimą nuo „paprastos“ blogos nuotaikos?
Trumpalaikis liūdesys ar motyvacijos stoka rudenį yra gana įprasta. Tačiau sezoninis afektinis sutrikimas išsiskiria tuo, kad:
• jis kartojasi kasmet tuo pačiu metu,
• simptomai išlieka savaites ar net mėnesius,
• savijauta reikšmingai pablogėja ir trukdo kasdieniam gyvenimui.
Būtent dėl šio pasikartojimo SAS dažnai vadinamas „rudens ar žiemos depresija“, nors tai nėra tik nuotaikos svyravimas.
Dažniausi sezoninio afektinio sutrikimo simptomai
Sezoninis afektinis sutrikimas gali pasireikšti tiek emociniais, tiek fiziniais požymiais. Dažniausiai žmonės pastebi:
• nuolatinį nuovargį ir energijos stoką,
• miego sutrikimus – per didelį mieguistumą arba nemigą,
• padidėjusį norą valgyti saldų, daug angliavandenių turintį maistą,
• svorio augimą,
• prislėgtą nuotaiką, dirglumą,
• socialinį atsiribojimą,
• sumažėjusį lytinį potraukį,
• vidinę įtampą ir nerimą.
Svarbu nepamiršti, kad savidiagnozė nėra sprendimas – šiuos simptomus turėtų įvertinti gydytojas ar psichikos sveikatos specialistas.
Kodėl sezoninis afektinis sutrikimas atsiranda?
Pagrindinė priežastis – saulės šviesos trūkumas. Gyvenant šiauriau, šis sutrikimas pasitaiko dažniau, ir tam yra biologinis paaiškinimas:
• sumažėja serotonino ir dopamino – hormonų, atsakingų už gerą savijautą,
• sutrinka paros ritmas,
• padidėja melatonino gamyba, todėl jaučiamas mieguistumas ir energijos stoka.
Kaip gydomas sezoninis afektinis sutrikimas?
Diagnozavus šį sutrikimą, dažnai taikoma šviesos terapija (fototerapija), kuri daugeliui žmonių palengvina simptomus jau per kelias dienas. Esant sunkesnei būklei, gali būti taikomas kombinuotas gydymas – medikamentai ir psichoterapija.
Psichologai pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje itin veiksminga yra psichoterapija, padedanti suprasti emocinius modelius, mažinti stresą ir stiprinti vidinius resursus. Kaip nurodo internetinės psichoterapijos platformos Hedepy specialistai, terapiją galima pradėti ir nuotoliniu būdu, pritaikant ją individualiems žmogaus poreikiams.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Jei jaučiate, kad prasta savijauta tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, darosi sunku funkcionuoti kasdienybėje ar tiesiog „nebėra jėgų“, pagalbos verta ieškoti kuo anksčiau. Psichoterapija tinka ne tik esant rimtiems sunkumams, bet ir kaip prevencinė priemonė, padedanti išvengti gilesnės depresijos.
Svarbiausia – nelikti vieniems su savo savijauta. Pagalba šiandien yra kur kas arčiau ir prieinamesnė nei anksčiau.
Užs. Nr. 588310