Naujausios
Būtent taip šiuo metu gyvena dauguma Ukrainos didmiesčių ir miestelių, ir šalies sostinės Kyjivo gyventojų.
Kyjive situacija po sausio devintos Rusijos oro atakų yra pati sudėtingiausia, nes mažesniuose miestuose gyventojams kelioms dienoms prisiglausti pas privačius namus turinčius giminaičius ar bičiulius yra lengviau.
(Po bombardavimų iš pirmadienio į antradienį Kyjive be šilumos liko 5635 daugiabučiai gyvenamieji namai, o kairė miesto pusė liko ir be vandens. Tai pati sudėtingiausia situacija šią žiemą mieste.)
Sunkiausia tiems kyjiviečiams, kurie gyvena viršutiniuose daugiaaukščių butuose. Vandenį į juos pakelia elektros varikliai, o dingus elektrai vandens nebėra net tualetuose. Neveikiant liftams į trisdešimtą aukštą daug vandens neatsineši, tad pensininkai, ligoti asmenys ar šeimos su mažais vaikais pateko į labai pavojingus spąstus.
Kyjivo valdžia neriasi iš kailio siekdama pagelbėti, tačiau meras Vitalijus Klyčko paragino kijeviečius išvykti iš miesto. Išvyko ne visi. Vieni bijojo netekti darbo dėl pravaikštų, dalis prisibijojo įstrigti pusnyse, o dar kiti vylėsi greito remontininkų darbo. Pastariesiems meras nurodė išmokėti premijas, kad paskatintų dirbti po keliolika valandų ir pagalbon pakvietė visus, kas sugeba tokį darbą dirbti.
Per dešimt dienų pavyko šilumą įjungti daugumoje Kyjivo namų, tačiau šį pirmadienį dar 30 daugiaaukščių išliko „mirties būsenoje“: temperatūra nukrito žemiau nulio, dėl trūkusių vamzdžių varvekliai susiformavo net laiptinėse.
Merijos sutelkti savanoriai beldžiasi į nešildomų namų butų duris, registruoja pasilikusius gyventi žmones ir neša jiems karštą maistą bei miegmaišius. Kol kas nepranešama apie mirtinai sušalusius asmenis, tačiau daugėja informacijos apie randamus negyvus naminius gyvūnus. Šiuos raginama priglausti, maitinti. Prie nešildomų namų išdygo palapinės, kuriose galima pasišildyti, gauti šiltos arbatos, pakrauti telefonus iš dyzelinių generatorių.
Tokia šalta žiema Ukrainoje buvo tik pirmus karo mėnesius 2022 metais. Pamenu, vykdamas į Ukrainą, tada mačiau, kaip prie perėjimo punkto pasienyje į Lenkiją driekėsi kilometrinė pabėgėlių eilė, o žmonės šildėsi prie uždegtų laužų. Kyjivas tada skendėjo absoliučioje tamsoje, bet ne todėl, kad nebuvo šildymo ir elektros. Elektra buvo išjungiama dėl apšaudymo pavojaus.
Realų šilumos, elektros ir vandens stygių pirmą kartą man teko pajusti, nuvykus į Charkivą, kurį okupantai tada buvo pusiau apsupę. Labiausiai kentėjo Šiaurės Saltivkos mikrorajonas, arčiausiai Rusijos esantis miesto pakraštys, nes siekę prasiveržti priešai jį bombardavo dieną naktį. Dalis Šiaurės Saltivkos gyventojų apsigyveno metro požemiuose, dauguma pėsčiomis patraukė link geležinkelio stoties, o pavieniai asmenys visgi pasiliko savo butuose. Krtu su vienos religinės organizacijos savanoriais vežiau maistą tiek metro pasislėpusiems, tiek kelių daugiaaukščių rūsiuose įsikūrusiems žmonėms. Jie pasakojo, kad valgį gamindavo ant laužo, tekdavo kieme laidoti nuo skeveldrų žuvusius kaimynus.
Vėliau susipažinau ir su legendiniu kiemsargiu Anatolijumi, kuris dvylikaukščame name Šiaurės Saltivkoje ne tik kad liko gyventi vienui vienas, bet ir saugojo kaimynų namus nuo vagių bei dalinosi varganu maistu su gretimame name likusiomis dvejomis ligotomis pensininkėmis. Rytais norėdamas nusiprausti Anatolijus kibire pramušdavo ledą, nes jo bute visi langai per sprogimus išdužo.
Per šias Kalėdas paskelbęs, jog ukrainiečiams surinktas lėšas nusiunčiau gyvūnų prieglaudoms bei maskuojančius tinklus fronto kariams gaminančioms organizacijoms. Šių organizacijų vadovai informavo, jog gautas lėšas skyrė ne tinklams, bet kūno šildymo priemonėms. Labai atšalus įtvirtinimuose esantys kariai prašo specialių šildančių pleistrų bei šildančių tepalų, kuriais tepamasi rankas ir kojas.
Sniego gausa bei šalčiai nesustabdė kovų fronte. Priešas ir toliau po truputį stumiasi gilyn: neseniai užėmė keletą kaimų Donecko, Zaporižės, Sumų regionuose.
Ukrainos karinė žvalgyba pranešė turinti duomenų, kad Maskva artimiausiu metu ketina surengti naują galingą energetinių objektų bombardavimą, ir šildymo problemos gali dar labiau padidėti. Siekdamos padėti Kyjivui išgyventi šią žiemą įvairios šalys skyrė papildomą paramą bei skubiai išsiuntė dyzelinių generatorių siuntas.
Generatoriai nėra pajėgūs apšildyti visų namų, tačiau padės užtikrinti elektros energiją ligoninėms, vaikų bei senelių namams ir kitoms svarbioms įstaigoms. Kyjivo merija nurodė sumažinti ir taip menką apšvietimą gatvėse bei išjungti reklamas. Prezidentas Volodimyras Zelenskis paragino užsienio partnerius kuo greičiau atsiųsti papildomų priešraketinių sistemų, kad būtų galima labiau apsaugoti energetinius objektus.
