Naujausios
Gubernija – Kurskas – Gubernija
Juozas Vinča gimė 1905 m. lapkričio 27 d. Šiauliuose, grafo Zubovo dvare Gubernijoje. Šeima prieškaryje gyveno Gubernijos priemiestyje, mediniame pailgame name.
Tėvas Pranas Vinča dirbo Gubernijos bravore vežiku ir ekspeditoriumi. Jis buvo stiprus vyras: teigiama, kad galėjo permesti vežimo ratą per stogą. Savo jėga jis ne kartą visokių triukų yra pridaręs.
Pirmojo pasaulinio karo metu, kai fabrikai iš Šiaulių buvo iškeliami į Rusiją, Pranas Vinča su savo šeima persikėlė į Kurską (Rusija), kur išgyveno ketverius metus. Buvo pašauktas į caro kariuomenę, o laimingai sugrįžęs tarnavo ligoninėje.
Atsiradus galimybei sugrįžti į Lietuvą Pranas Vinča su šeima parvyko į Šiaulius ir apsigyveno Gubernijos dvare, kur vėl gavo seną darbą, o vėliau ir paaukštinimą.
Išporceliuojant Gubernijos dvaro žemes P. Vinča 1928 m. įsigijo 3 hektarų dydžio sklypą. Jame pasistatė vienaaukštį dviejų galų medinį namą. Juozui kartu su vyresniu broliu Česlovo teko prie namo statybų padirbėti vežiojant rąstus.
Stipruolis stipruolių šeimoje
Iš prigimties tvirtas, sveikas Juozas darbo nebijojo. Sulaukęs apie 18–19 m. amžiaus stojo tarnauti Šiaulių srities vartotojų bendrovių sąjungoje, vėliau padėjo tėvui išvežioti „Gubernijos“ bravoro alų, tekdavo pakrauti į vežimą sunkias alaus statines, kitą tarą. Dirbdamas fizinį darbą vaikinas užsigrūdino, sustiprėjo. J. Vinča yra sakęs, kad nuo darbo jo rankų plaštakos tapo labai didelės. Dar jaunystėje Juozas Vinča garsėjo kaip stipruolis, „žaidė“ su dvipūdžiais svarsčiais, lankstė geležinius strypus. Šiauliečiai pasakodavo matę, kaip „Vinča kumštimi sulaužydavo stalo viršų...“
Vinčų šeimoje augo dvi seserys ir šeši broliai. Juozas su broliais Česlovu, Stasiu, Pranu, Vytautu ir Aleksu buvo tvirti vyrai. Visi aukštaūgiai. Vėliau keturi iš jų: Česlovas, Juozas, Vytautas ir Pranas užsimovė bokso pirštines, treniravosi, dalyvavo varžybose. Iš jų laimėjimais išsiskyrė Juozas.
Pirmoji bokso kova Šiauliuose
1924 m. Juozas Vinča susidomėjo boksu ir sunkumų kilnojimu. Namie turėjo bokso inventorių. Brolis Česlovas, Rusijoje pirmąkart susipažinęs su boksu, išmokė Juozą ir kitus brolius boksuotis.
Šiauliuose pirmosios oficialios bokso varžybos Šiauliuose įvyko 1925 m. lapkričio mėn. Ringe susitiko šiauliečiai pussunkio svorio boksininkai Juozas Vinča ir Jonas Donelaitis. Taškais nugalėjo Juozas Vinča. Tad nuo šios datos galima skaičiuoti Šiaulių bokso istoriją.
J. Šarkio-Žukausko keliais
1926 m. Juozas Vinča buvo pašauktas kariuomenėn, kur tęsė boksininko karjerą.
Vienas iš pirmųjų jo trenerių buvo lakūnas Steponas Darius. Juozas Vinča dalyvaudamas mėgėjų ir vėliau profesionalų boksininkų varžybose Lietuvoje ir užsienyje pasiekė didelių laimėjimų.
J. Vinča tapo keturis kartus Lietuvos bokso čempionu (1926, 1927 – svorio. kategorijoje iki 79,4 kg; 1928, 1934 – per 79,4 kg), du kartus buvo pripažintas pajėgiausiu Pabaltijo boksininku (1927, 1928). Lietuvos rinktinės sudėtyje dalyvavo IX olimpinėse žaidynėse (1928 Amsterdamas, Nyderlandai) ir tarp šešiolikos dalyvių pasidalino 5–8 vietomis (iki 79,4 kg).
J. Vinča 1929 m. išvyko į JAV. Amerikoje tapo profesionaliu boksininku. 1930 m. pateko į lietuvių kilmės JAV boksininko J. Šarkio-Žukausko (Jack Sharkey) vadybininko J. Baklio (Buckley) globą. Ringe kovojo 61 kartą (iš jų beveik pusę – profesionalų varžybose): 48 kartus laimėjo (absoliuti dauguma pergalių pasiekta nokautais), 4 lygiosios, 9 pralaimėjimai.
Lietuvoje tapo imtynininku
1931 m. pabaigoje, pasibaigus vizos galiojimo laikui, J. Vinča grįžo į Lietuvą. 1932 m. jis bandė iš naujo pradėti boksininko karjerą Lietuvoje, bet dėl atsinaujinusių traumų kovoti ringe nebegalėjo. Tapo imtynininku, varžėsi Anglijoje ir Prancūzijoje.
1933–1934 metais J. Vinča kartu su kitu stipruoliu Vladu Labanausku iš Šiaulių važinėjo su pasirodymais po Lietuvą, kilnojo svarmenis, rengė stipruolių pasirodymus, parodomąsias imtynininkų kovas.
1934–1938 metais J. Vinča tarnavo Klaipėdos jūrų policijoje. Tęsė boksininko mėgėjo karjerą, dalyvavo varžybose. 1934 m. iškovojo Lietuvos bokso sunkaus svorio čempiono vardą. Vėliau treniravo Klaipėdos miesto boksininkus, teisėjavo bokso varžybose Lietuvoje.
Blaškomas karo vėtrų
Prieš Antrąjį pasaulinį karą J. Vinča pasitraukė į Latviją. Rygoje tęsė imtynininko karjerą, dalyvavo stipruolių varžybose ir pasirodymuose cirko arenose.
Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijoje įstojo į imtynininkų sąjungą, dalyvavo Europos šalyse rengiamose imtynininkų varžybose.
1950 m. liepos 1 d. Vinča atvyko į JAV, kur iki 1954 m. dalyvavo amerikietiškų imtynių (kitaip kečo) varžybose.
1955 m. gruodžio 30 d. Bostone sukūrė šeimą su vietine lietuvaite Ona Stanilionyte (1910–1999).
Juozas Vinča mirė ir palaidotas 1990 m. rugpjūčio 29 d. Bostono priemiestyje Naujosios Kalvarijos kapinėse.
Pagerbtas Juozo Vinčos atminimas
2025 m. lapkričio 27 d. Šiauliuose, „Gubernijos“ alaus darykloje, ant vienos iš senųjų pastatų rūsio sienos atidengta atminimo lenta, skirta paminėti Juozo Vinčos 120-osioms gimimo metinėms.
Ceremonijos metu surengta simbolinė parodomoji bokso kova, priminusi prieš šimtmetį Šiauliuose, lapkričio mėnesį vykusias rungtynes, kuriose Juozas Vinča kovėsi su kitu šiauliečiu Jonu Donelaičiu.
Renginyje pristatytas šių eilučių autoriaus vizualinis pasakojimas „Juozas Vinča: nuo Šiaulių iki Bostono“, atskleidęs neeilinį šio sportininko kelią ir ryžtą, garsinusį Lietuvą pasaulyje.
Nuo šiol Gubernijos rūsiuose lankytojai iš Lietuvos ir viso pasaulio, dalyvaudami įvairiose edukacijose, galės daugiau sužinoti apie garsų Šiaulių sportininką Juozą Vinčą.
J. Vinčo artimųjų iniciatyva ir pritariant Šiaulių rajono savivaldybei, Šiaulių rajone, Vinkšnėnų kaime, viena iš gatvių pavadinta Juozo Vinčos vardu.