Naujausios
27-erių šiaulietė, į savo mobilųjį telefoną gavusi melagingą SMS pranešimą dėl nesumokėtos baudos, liko be pinigų sąskaitoje.
Moters klaida, kad, atsidariusi atsiųstą nuorodą, suvedė elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Sukčiai pasisavino 348,48 euro.
Sukčiams iš 63 metų šiauliečio apgaule pavyko išvilioti 4 000 eurų, kuriuos nukentėjusysis atidavė į namus atvykusiam nepažįstamam vyrui.
Radviliškio rajono gyventoja, socialiniame tinkle radusi skelbimą apie parduodamas malkas, į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą pervedė 700 eurų, tačiau malkų negavo.
Siekdama atgauti pervestus pinigus, moteris į tariamo pardavėjo nurodytą banko sąskaitą už tariamą pinigų grąžinimą pervedė dar 148,45 euro. Malkos nepristatytos, o 848,45 euro taip ir nesugrąžinti.
Gruodžio 8 dieną Šiaulių rajono gyventojas prisijungė prie fiktyvaus Sodra.lt portalo, kuriame suvedė savo elektroninės bankininkystės duomenis bei viską patvirtino PIN1 ir PIN2 kodais. Sukčiai iš jo banko sąskaitos nuskaitė 2 460 eurų.
Policija įspėja, kad sukčiai gali prisistatyti kuo tik nori: „Google“ darbuotojais, policijos pareigūnais, prokurorais, pašto kurjeriais ar kitų institucijų atstovais. Tikslas visada tas pats – įgyti žmogaus pasitikėjimą ir išvilioti pinigus.
Šiuo metu, kai daugelis ieško dovanų ar akcijų, gyventojai, pastebėta, tampa dar lengvesniu taikiniu. Dažnai parduodami neegzistuojantys bilietai į renginius, kurie Lietuvoje net nevyksta, ar siūlomos prekės, kurių pirkėjai niekada negauna.
Nukentėjus nuo sukčių, svarbiausia nedelsiant susisiekti su savo banku ir policija. Operatyvi informacijos sklaida gali padėti ne tik išaiškinti nusikaltimą, bet ir padidinti galimybę susigrąžinti prarastus pinigus.
Pareigūnai akcentuoja, kad gyventojų budrumas gali padėti išvengti sukčiavimo.
1. Nesidalinkite asmenine informacija
Niekada neatskleiskite asmens kodo, banko kortelės duomenų ar prisijungimų prie paskyrų. Oficialios institucijos šių duomenų neprašo telefonu ar netikėtomis aplinkybėmis.
2. Patikrinkite pasiūlymų patikimumą. Prieš reaguodami į žinutę ar skambutį iš nežinomo asmens, pasidomėkite jo atstovaujama įmone. Patikrinkite oficialius kontaktus, atsiliepimus, registrus.
3. Naudokite stiprius slaptažodžius ir dviejų faktorių autentifikavimą. Kiekvienai paskyrai – vis kitas slaptažodis. 2 faktorių autentifikavimas žymiai sumažina neteisėtos prieigos riziką.
4. Atsargiai elkitės su nuorodomis ir priedais. Sukčiai dažnai siunčia nuorodas, kurios atrodo teisėtos, tačiau nukreipia į pavojingas svetaines ar programinę įrangą.
5. Nepriimkite sprendimų skubėdami. Skubos atmosfera yra dažniausias vartotojų klaidinimo įrankis. Visada skirkite minutę pagalvoti, pasitarti ir įvertinti situaciją.