Naujausios
Atmosferą kaitina korupcijos skandalas
Praėjusią savaitę Ukraina išgyveno labai didelį politinį nerimą. Iš pradžių JAV vadovas įsakė iki ketvirtadienio pasirašyti įteiktą 28 punktų taikos su Rusija planą, priešingu atveju gąsdindamas nebeteikti jokios paramos.
Jau vykstant deryboms savaitės pabaigoje Kyjive iš pareigų pasitraukė Ukrainos taikos derybininkų vadas Andrijus Jermakas. Pasitraukti jį privertė Vakarų sąjungininkai, nes Ukrainos antikorupcinis biuras NABU penktadienio rytą ėmė daryti kratas A. Jermako namuose dėl įtarimų, kad šis dalyvavo pinigų grobstymo aferoje valstybinėje „Energoatomo“ įmonėje.
Vakarų šalyse kai kurios partijos ragina mažinti finansavimą Ukrainai dėl jos nesugebėjmo pažaboti korupciją, ES vadovybė neoficialiai pareikalavo V. Zelenskį atleisti A. Jermaką. Taip pademonstruojant, kad netoleruoja tokių nusikaltimų.
A. Jermakas buvo laikomas talentingu strategu, todėl V. Zelenskis jį labai vertino ir paskyrė prezidentūros vadovu, siųsdavo savo vardu į derybas užsienyje.
Į viešumą iškilus grobstymams „Energoatome“, opozicinės partijos ėmė reikalauti atleisti A. Jermaką, tačiau V. Zelenskis atsisakė tai daryti, ir paskyrė taikos derybininkų vadovu, bet po kelių dienų turėjo atleisti.
Sutarimas ir tautos vienybė šiuo metu Ukrainai yra labai reikalingi, tai specialiame pareiškime apie gautą JAV ultimatumą pareiškė V. Zelenskis.
Opozicija tokį prašymą ignoruoja ir toliau ragina burti naują vyriausybę, atleidžiant susikompromitavusią dabartinę.
Aistras Kyjive kaitina ir nauji NABU demaskavimai, liudijantys, jog į aferą yra įsivėlę ne keliolika, o keliasdešimt aukštų pareigūnų.
Taikos plano vertinimai
Kyjivui stiprų palaikymą išreiškė ES šalys, kurios sukritikavo JAV pasiūlytą taikos planą.
Kilus įtarimams, kad planą surašė Maskva, o ne Vašingtonas, D.Trumpas išsižadėjo savo žodžių, jog sutartį būtina pasirašyti iki ketvirtadienio. Be to, ES tarpininkaujant planas buvo pakoreguotas į palankesnį Ukrainai. Nežinoma, ar Maskva sutiks su pakeitimais, ar atmes juos ir tęs karą. Juolab kad Rusijos armija yra arti laimėjimų keliuose svarbiuose fronto ruožuose.
Kai kurie Ukrainos politologai siūlomą taikos planą pavadino kapituliaciniu.
Garsus apžvalgininkas Petro Gerasimenko teigia: „Jeigu situacija fronte, valstybėje ir užsienyje nepatirs esminių pokyčių, Ukrainai, atrodo, anksčiau ar vėliau teks rinktis tarp antro Miuncheno ir trečio Minsko.“
Žurnalistas priminė gėdingas Vakarų nuolaidas Hitleriui bei tai, jog, 2014 metais Rusijai užėmus Krymą bei dalį Donecko ir Lugansko regionų, Minske sudaryti taikos susitarimai neužkirto kelio Rusijos įsiveržimui 2022 metais.
Buvusi užsienio reikalų ministro pavaduotoja Olena Zerkal interviu dienraštyje „Ukrainska Pravda“ samprotavo kitaip. Diplomatė pareiškė: “Turime suprasti, kad valstybės išsaugojimas jau yra mūsų pergalė. O tai, kiek sugebėsime šią valstybę išsaugoti ir išpuoselėti – bus teisingumo pasiekimas.“
Ar V. Zelenskis bus perrinktas?
Kilus aferai „Energoatome“ dalis Ukrainos ekspertų ėmė pranašauti, jog skandalas užkirs V. Zelenskiui kelią po karo būti perrinktam antrai kadencijai.
Žymus Charkivo žurnalistas Volodimiras Čistilinas pareiškė, jog taikos derybos prezidentui gali tapti tramplinu į antrą kadenciją. „Pafrontės regionų žmonės yra labai išvarginti užsitęsusio karo, situacija fronte prasta, tad, jei prezidentui pavyks, padedant ES šalims, išsiderėti tinkamas taikos sąlygas, piliečiai už jį balsuos kaip už taikos garantą“ – spėja V. Čestilinas.
Kitokios nuomonės yra Charkivo universiteto dėstytoja, politologijos profesorė Halyna Kuts. Ji mano, kad korupcinio skandalo nuosėdos sutrukdys V. Zelenskiui antrą kartą laimėti rinkimus.
„Ukrainska Pravda“ tvirtina, jog galvodamas apie būsimus rinkimus prezidentas jau kiek anksčiau ėmėsi populistinių vilionių – nurodė kiekvienam piliečiui suteikti tūktančio hrivinų (20 eur) „žiemos paramą“, o vargingas šeimas apdalyti papildomai 6 500 hrivinų (135 eur).
Opozicija tai įvardijo, kaip neleistiną pinigų švaistymą karo metu, kai lėšų ypač trūksta frontui, o pinigai yra ne savi, bet atsiųsta užsienio parama.
Kritikuojamas ir leidimas nemokamai traukiniu nuvažiuoti du tūkstančius kilometrų. Mat tokia programa galios vos kelis mėnesiu, o nemokami bilietai bus duodami į nepopuliarius reisus ir nepatogiu metu.
Šią programą ypač kritikuoja ekonomistai, primindami, jog “Ukrainos geležinkeliai” skendi milijardinėse skolose, o Rusija per bombardavimus sunaikino daugybę vagonų ir stočių.
Žmonės nori taikos
Prasidėjus deryboms Rusija nesiliovė šaudyt į Ukrainos miestus. Per savaitę dvi gausias dronų ir raketų atakas išgyveno Kyjivas, aukų buvo ir kituose miestuose.
Okupantai ypač taikosi į geležinkelius, elektros bei dujų tiekimo infrastruktūrą. Dalyje Charkivo dėl to pastarosiomis dienomis nėra elektros, šildymo ir vandens, o panaši situacija vis dažniau nutinka ir kituose miestuose, ypač esančiuose arčiau fronto.
Charkivo meras Igoris Terechovas perspėjo regiono gyventojus, kad artėjanti žiema gali būti pati sunkiausia per ketverius karo metus. Bendraujant su charkiviečiais dauguma neslėpė norintys karo pabaigos, nes yra išsekę nuo streso ir netekčių bei bijo, kad žiemą teks šalti butuose be elektros ir vandens.
Taikos norą akcentavo ir pensininkai Viktoras Skripko bei Denisas Krivonosas, kuriuos sutikau šalia gaisravietės, atsiradusios po naktinės dronų atakos Charkive.
Per dronų ataką privačių namų gatvėje centriniame Ševčenkos mikrorajone žuvo keturi civiliai.
Minėtų vyriškių šeimos nariai nebuvo sužeisti, tačiau sprogimų banga rimtai apgadino namus, todėl vyriškiai laukė humanitarinės paramos krovinio.
Gerokai labiau sukrėstas buvo 45 metų Viačeslavas, per drono ataką praradęs ketveriais metais jaunesnę žmoną Iriną.
“Buvo pusė dešimtos vakaro, kartu su penkiolikmečiu sūnumi ir keturiolikmete dukra virtuvėje taisėme arbatą bei sumuštinius vakarienei ir laukėme ateinančios Irinos. Ji žiūrėjo mėgstamą filmą ir tuoj tuoj turėjo pasirodyti, bet tą akimirką jos kambaryje sprogo dronas. Mus tik apibraižė stiklų šukės, o Iriną užklojo storas cemento nuolaužų sluoksnis. Su į pagalbą atbėgusiu kaimynu puolėme atkasti, bet žmona jau buvo mirusi. Sunkiai abu dirbome, pasistatėme naują namą, o dabar – Irina negyva, namo nebėra. Kur reikės su vaikais dėtis – nežinia. Esu ištiktas šoko, esu pasimetęs, esu piktas ant Maskvos ir esu piktas ant viso pasaulio, kad nesugeba sustabdyti šio karo”, – kalbėjo Viačeslavas.
