Naujausios
Perteklinės pareigos ar nepasiekti rezultatai – ne visada to pakanka
Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva be darbuotojo kaltės, jei darbuotojo atliekama darbo funkcija tampa perteklinė dėl organizacinių pokyčių ar nepasiekiami sutarti darbo rezultatai. Tačiau kiekvienu atveju būtina įrodyti, kad priežastys yra realios, o ne formaliai nurodytos siekiant pašalinti nepatogų darbuotoją.
Pavyzdžiui, jei atleidimas grindžiamas nepakankamais darbo rezultatais, prieš tai būtina sudaryti rašytinį rezultatų gerinimo planą, suteikti darbuotojui mažiausiai du mėnesius jį įgyvendinti ir tik po to įvertinti rezultatus. Lygiai taip pat, jeigu darbdavys planuoja naikinti pareigybę, jis turi pasiūlyti darbuotojui kitą laisvą darbo vietą, jei tokia egzistuoja. Priešingu atveju atleidimo teisėtumas gali būti sėkmingai ginčijamas.
Tokiose situacijose svarbu laiku pasikonsultuoti su teisininkais, kurie padeda įvertinti, ar planuojamas atleidimas atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Patyrę darbo ginčų advokatai gali padėti parengti tinkamą dokumentaciją ir užtikrinti, kad procedūros būtų įvykdytos tinkamai.
Kai kurios darbuotojų grupės atleidžiamos tik išimtiniais atvejais
Darbo kodeksas nustato griežtas garantijas tam tikroms darbuotojų kategorijoms. Pavyzdžiui, negalima atleisti nėščios darbuotojos ar darbuotojų, esančių vaiko priežiūros atostogose. Taip pat ribojamas atleidimas darbuotojų, auginančių vaiką iki trejų metų, net jei jų pareigybė tampa perteklinė. Šių apsaugos normų pažeidimas gali lemti ne tik priverstinį grąžinimą į darbą, bet ir kompensacijų bei neturtinės žalos atlyginimą.
Darbdaviai taip pat dažnai pamiršta apie pirmenybės teisę likti dirbti. Ji taikoma tam tikriems darbuotojams – pavyzdžiui, vieniems auginantiems vaikus ar tiems, kuriems iki pensijos likę mažiau nei treji metai. Jei darbdavys neatlieka objektyvios atrankos procedūros, atleidimo pagrindas gali būti pripažintas neteisėtu.
Netinkamas atsiskaitymas – brangiai kainuojanti klaida
Net ir formaliai teisėtas atleidimas gali sukelti teisines pasekmes, jei darbdavys laiku neatsiskaito su darbuotoju. Pagal Darbo kodeksą, visi su darbo santykiais susiję mokėjimai – darbo užmokestis, atostogų kompensacija, išeitinė išmoka – turi būti išmokėti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną (nebent darbuotojas raštu sutinka kitaip).
Už kiekvieną uždelstą mėnesį darbdaviui gali būti priteistos netesybos, kurios gali siekti kelis tūkstančius eurų. Ypač dažnai pasitaiko ginčų dėl premijų, kai darbdaviai laiko jas „geros valios“ gestu, nors jos buvo numatytos darbo sutartyje ar vidiniuose įmonės dokumentuose ir tapo privaloma atlyginimo dalimi. Todėl planuojant atleidimus būtina tiksliai įvertinti visas finansines pareigas, kylančias iš darbo teisinių santykių.
Darbuotojo atleidimas – ne tik teisinė procedūra, bet ir organizacinės kultūros veidrodis. Net ir formaliai pagrįstas sprendimas gali turėti neigiamų pasekmių, jei procesas vykdomas neetiškai, atmestinai ar be pagarbos darbuotojui. Kiekvienas žingsnis – nuo dokumentų formuluočių iki bendravimo tono – gali lemti, ar situacija bus užbaigta konstruktyviai, ar taps teisiniu ginču.
Užs. Nr. 584871