Į Prienų kaimą suvažiavo vienkiemių šeimininkai

Organizatorių nuotr.
Vienkiemių sąšaukos dalyviai išreiškė viltį, kad kaimas nesunyks, kol jame yra kūrybingų žmonių, kol patys lietuviai ir užsieniečiai jaučia kaimo trauką.
Prienų (Kelmės raj.) kaime esančioje Janinos Skeberdienės sodyboje surengta vienkiemių šeimininkų sąšauka. Šios sąšaukos pradėtos rengti dar prieš COVID -19 pandemiją. Jų tikslas suburti vienkiemių gyventojus, pasidalinti tokio, šiek tiek atsiskyrėliško gyvenimo būdo privalumais ir trūkumais. Ir savo pavyzdžiu patraukti grįžti į kaimus jaunus žmones, kad būtų kuo mažiau trobų užkaltais langais.

Kvietimas gyventi šalia natūralios gamtos

Rengti vienkiemių šeimininkų sąšaukas idėja kilo Kelmės rajono savivaldybės Tarybos narei Janinai Skeberdienei. Ji, kad ir baigusi žurnalistikos studijas liko gyventi tėvų Kazlauskų sodyboje, atiduoti jiems skolą būnant šalia senatvėje.

Paveldėjusi sodybą, ją išpuoselėjo, patobulino, pastatė medinių skulptūrų. Ūkinį pastatą, kiemą ir sodą pavertė kultūros renginių erdvėmis. Čia vyksta literatūriniai skaitymai, koncertai, poezijos vakarai ir kitokie renginiai.

Todėl prieš keletą metų su būreliu bendraminčių Janina nusprendė rengti ir vienkiemių gyventojų sąšaukas, kuriose būtų dalijamasi atokesnio, privatesnio gyvenimo džiaugsmais ir rūpesčiais. Tai ir savotiškas kvietimas jaunimui pasirinkti natūralesnį, sveikesnį gyvenimo būdą kaime, šalia gamtos.

Dauguma sąšaukų ir vyko Prienų vienkiemyje. Tačiau į savo viensėdžius yra kvietę ir kitų sodybų šeimininkai.

Šviesus sekmadienis Prienų vienkiemyje

Šįkart viekiemių šeimininkai į Prienus rinkosi po ilgesnės pertraukos. Kai kurie ankstesnių sąšaukų dalyviai tiesiog pasiilgo tų pašnekesių, šeimyniško pasisėdėjimo ir pasidalijimo mintimis, prasmingo sekmadienio popietės praleidimo.

Prienų vienkiemio šeimininkė ypač džiaugėsi, kad į sąšauką atvyko jauna „Šiaulių krašto“ herojų Vaivos ir Manto Alijošių šeima, nepabūgusi įsikurti apleistoje vienkiemio sodyboje, kurioje seniai niekas nebegyveno. Kad savo darbštumu ir kūrybingumu be didelių finansinių investicijų prikėlė vienkiemį antram gyvenimui. „Jauna mamytė laukiasi jau antrojo vaikelio. Smagu, kad vaikai augs vienkiemyje. Tokie darbštūs kaimo naujakuriai džiugina ir suteikia vilities, kad atokiose vietose neliks nykstančių sodybų užkaltais langais ir sulaukėjusių sodų“, – mintimis dalijasi sąšaukų organizatorė.

Prie sąšaukos dalyvių šiemet prisijungė Irena ir Jonas Domarkai iš Virgainių kaimo Raseinių rajone.

Atvyko ir kai kurie pirmųjų sąšaukų dalyviai: Elvyra ir Antanas Žyvatkauskai iš Pakūprių kaimo Kelmės rajone, tėvų vienkiemį Raseinių rajone Kinčalių kaime išsaugoję ir ten daug laiko praleidžiantys kelmiškiai Valerija ir Vincas Puišiai.

Gaila, bet kai kurių sąšaukų entuziastų jau nėra. Į pirmąją sąšauką su būriu šaukėniškių buvo atvykusi mokytoja, muziejininkė, kraštotyrininkė, filmų apie išnykusius kaimus kūrėja Elena Burdulienė, kuri, nugyvenusi ilgą, aktyvų ir prasmingą gyvenimą, iškeliavo Amžinybėn.

Per suneštinius pietus viekiemių gyventojai dalijosi gyvenimo patirtimis, pasakojo, kokiomis veiklomis užsiima vienkiemiuose, kaip bendrauja su išoriniu pasauliu, su kokiomis problemomis susiduria.

Iš jų pasakojimų dvelkė šviesa. Nors gyvenantiems atokiose vietovėse iškyla kelių ir kitų infrastruktūros problemų, nė vienas sąšaukos dalyvis nesiskundė, kad vienkiemyje – liūdna, kad jaučiama atskirtis. Atvirkščiai – visi džiaugėsi ramybe, nepriklausomybe, erdve, poilsiu, pakeičiančiu Palangą.

Istorijos dvelkia meile artimajam ir gimtinei

Sąšaukoje dalyvavo apie dvidešimt vienkiemių šeimininkų. Kiekvieno jų istorija – kitokia. Bet visas jas sieja meilė savo kraštui, tėvams, siekis jiems padėti senatvėje, o vėliau išsaugoti namus, kurie jiems buvo tokie brangūs.

Daugiau kaip prieš du dešimtmečius į Padubysio kaimą iš didmiesčio gyventi atsikėlė pensininkų pora Filomena ir Antanas Jociai. Nusipirko kuklią, atokiau nuo kitų esančią sodybėlę Padubysio kaimo gale. Džiaugėsi gamta. Laikė gyvulėlių. Juos dažnai aplankydavo Kaune pasilikusi dukra Justina su vyru.

Kai tėvai iškeliavo Amžinybėn, Justina ir Ramūnas Laurinavičiai nepardavė vienkiemio. Atvažiuoja savaitgaliais. Apsistoja kukliame namelyje. Šalimais jau pasistatė naują, patogesnį namą. Bet ir tėvų namelio negriaus. Tegu liks jų prisiminimas.

Atiduoti skolos mamai iš Vokietijos su vyru Volfgangu sugrįžo laugališkė Asta Heinz. Šeima apsigyveno vienkiemyje, kad galėtų slaugyti mamą. „Tai gražus įsipareigojimo tėvams pavyzdys, kuriuo seka ir anūkės“, – savo kraštiečiais džiaugiasi J. Skeberdienė.

Vaida Juodzevičiūtė sąšaukos dalyvius vaišino savo gamintais ledais, gysločių ir kitokiais sirupais. Į Lapkalnio vienkiemį ji atsikėlė iš Klaipėdos. Ilgai ieškojo atokios, ramios vietos ir trykšta džiaugsmu tokią radusi.

Čia užsiima savo mėgstamomis veiklomis: gamina ypatingo skonio ledus be jokių cheminių priedų. Pati sugalvojo jų receptūrą ir komponentus. Gamina įvairiausius sirupus, uogienes. Nusipirko stakles, Audžia ir tobulinasi.

Nuošalumo, ramybės Lietuvos kaimuose, kur dar daug natūralios gamtos ir laisvės, vis dažniau ieško ir užsieniečiai. Į Liolių seniūniją atsikėlė vokietė, kuri džiaugiasi galėjusi įpirkti čia nuosavą būstą, laikyti gyvuliukų ir džiaugtis gyvenimu.

Sąšaukos dalyviai pasakojo, kas užaugo jų daržuose ir soduose, dalijosi patarimais, prisiminimais ir sutarė susitikti vėl, kol bus dar neprasidėję pavasario darbai arba vėlyvą rudenį, kai kaimo darbai jau bus pasibaigę.