Kuršėnuose – apie regioninės kultūros ateitį

Robertos GRICIŪTĖS, EKTAC nuotr.
Šalies kultūros darbuotojai dvi dienas vykusioje konferencijoje-mokymuose diskutavo apie regioninės kultūros aktualijas.

Spalio 7–8 dienomis Kuršėnų dvare vyko konferencija-mokymai „Regioninė kultūra ateičiai: tvarus finansavimas ir pokyčiai“, subūrusi šalies savivaldybių kultūros ir švietimo skyrių vedėjus bei jų pavaduotojus, kitus savivaldybių kultūros srities atstovus, kultūros įstaigų vadovus ir praktikus. Dvi dienas trukęs renginys tapo svarbia diskusijų erdve apie regioninės kultūros stiprinimą, tvarų finansavimą ir ateities vizijas.

Konferencijos dalyvius pasveikino Šiaulių rajono savivaldybės vicemeras Mindaugas Sadauskas ir asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ kanclerė Vida Saukalienė.

Lietuvos kultūros tarybos analitikas Martynas Tininis pristatė tyrimą „Erdvinė kultūros paslaugų tinklo analizė 2023“, atskleidusį kultūros paslaugų prieinamumą regionuose.

Apie regioninės kultūros viziją iki 2035 metų pasakojo Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė, pabrėžusi būsimojo laikotarpio kultūros finansavimo galimybes ir partnerystės svarbą.

Vyko diskusija „Rytojaus kultūra – šiandienos sprendimai“, kurioje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Mindaugas Bundza, R. Tamulevičiūtė, Savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus, asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ kanclerė Vida Saukalienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Inga Kriščiūnienė, Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis ir kiti. Diskusijos dalyviai akcentavo, kad regioninė kultūra turi būti paremta žmonių bendradarbiavimu, kūrybiškumu ir pasitikėjimu.

Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Kristina Mažeikaitė dalijosi įžvalgomis tema „Finansuojama – nefinansuojama kultūra“. Ji pristatė pastarojo dešimtmečio kultūros finansavimo tendencijas, aptarė, kokie regionai pateikia daugiausia iniciatyvų, kiek prie šių iniciatyvų prisideda savivaldybės ir kur dar reikalingi pokyčiai bei kūrybiški sprendimai.

Dalyvių susidomėjimo sulaukė ir Aurelijos Žilionytės, Skaitmeninių įgūdžių ir dirbtinio intelekto (DI) mokymų agentūros „Intelektūra“ lektorės, paskaita „Dirbtinis intelektas kultūroje: nuo galimybių iki pavojų“. Mokymuose buvo pateiktos technologinės galimybės, kurios šiandien jau naudojamos kūrybos procesuose. Lektorė pabrėžė, kad šiame greitai besikeičiančiame ir technologijų pasaulyje labai svarbu neprarasti kritinio mąstymo ir žmogiškojo kūrybiškumo.

Dalyviai persikėlė į Kuršėnų kultūros centrą ir Vytauto Vitkausko viešąją biblioteką, kur vyko darbo grupių diskusijos „Kultūra 360°: pokyčiai regionuose“. Diskusijų metu dalytasi patirtimis ir ieškota atsakymų, kaip regionuose stiprinti kultūros prieinamumą, skatinti bendradarbiavimą ir kurti gyvą, visiems atvirą kultūrinę aplinką.