Vieningi žmonės kuria miestelio parko stebuklą

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Meškuičių bendruomenės pirmininkė Renata Domarkienė įsitikinusi, kad grožį įmanoma sukurti tik tada, jeigu to siekia visi kartu, o ne pavieniui.
Ne vienerius metus puoselėjamas Meškuičių miestelio (Šiaulių rajonas) parkas šiais metais praturtėjo dar ir erdvėmis, kuriose pasitelkiamos išmaniosios technologijos, pritaikytos mažiausiems seniūnijos gyventojams ir suaugusiesiems. Vis dėlto didžiausiu parko turtu bei pasididžiavimu vietinės bendruomenės žmonės vadina Meškučių alėją, šiemet pasipildžiusią net trimis medžio skulptūromis, skirtomis didžiam Lietuvos kūrėjui M. K. Čiurlioniui ir Lietuvos 35-mečiui. Meškų apžiūrėti, pasportuoti, pasivaikščioti, pasibūti gausiuose miestelyje vykstančiuose renginiuose į parką noriai vyksta ne tik vietiniai gyventojai, bet ir svečiai.

 

Meškutė, skirta Lietuvai, užminė mįslę

Šiemet rugpjūtį vienintelėje Šiaulių rajone Meškuičių miestelio parko Meškučių alėjoje apsigyveno iš karto dvi skulptorių Jono Dzvėgos ir Eugenijaus Rimdžiaus sukurtos meškutės didžiam menininkui M. K. Čiurlioniui atminti. Ant specialių „pjedestalų“ stovinčios gražuolės – lyg minėto kūrėjo atspindys. Ant vieno – peteliške pasidabinusi lepečkojė santūriai žvelgia į parko alėjos praeivius. Kita meškutė – ant paukščio sparnų, suprask, M. K. Čiurlionio kūrybinio polėkio vaisius.

Bendruomenės vadovė Renata Domarkienė pasakoja, kad prašydama skulptorių sukurti specialiai M. K. Čiurlionio jubiliejiniams metams skirtas medžio skulptūras, jokios vizijos neturėjo, tad gerieji medžio meistrai, kurie yra ir visų kitų parko meškučių autoriai, kūrė įsiklausydami į savo turtingą vaizduotę.

Anot vadovės, rudosiomis parkas pasipildo kiekvienais metais nuo 2020-ųjų, įgyvendinant projektą „Meškuičių parke – Meškučių alėja“. Vis dėlto pirmą drožtą mešką, kaip Meškuičių pavadinimo simbolį, į parką atbogino vietinis tautodailininkas Saulius Pocius – ji iki šiol stovi parke ir yra laikoma meškų idėjos pradininke. Vietiniams gyventojams sumanymas įkurti Meškučių alėją taip patiko, kad miestelio parkas greitai tapo labai mėgstama vieta.

Per kelerius metus ąžuolinių meškų parke padaugėjo nuo kelių iki keliolikos – mažiausioji, kelių sprindžių, sutinka prie įėjimo, o kai kurioms didžiosioms neužtenka ir žmogaus ūgio. Kiekviena lepečkojė simbolizuoja tam tikrus jubiliejinius metus arba reikšmingus Lietuvai įvykius.

Vis dėlto viena gauruotoji, alėjoje atsiradusi šią vasarą, meškuitiškiams užminė šiokią tokią mįslę. Vieną gražią dieną sužinota, kad parke bus pastatyta meškutė ir ji bus skirta Lietuvos 35-mečio progai paminėti. Kas šios idėjos sumanytojas, tikslaus atsakymo nėra. Tik spėjama, kad tokį gražų gestą galėjo padaryti viena su Meškuičiais glaudžiai susijusi moteris, kurios indėlis tiek šiam miesteliui, tiek Lietuvai yra didžiulis.

„Pasakyti, kad poelgis gražus, manau, per mažai. Reikėtų tikslesnio žodžio paieškoti. Tiesą sakant, kai dirbi ir gauni va tokių dovanų, tai didelė paskata. Supranti, kad esi gerame kelyje, teisingu keliu eini. Sakyčiau, tai labai jautri ir moraliai neįkainojama dovana“, – sako R. Domarkienė.

Didžiausias vadovė noras – artimiausiais metais baigti Meškučių alėją. Jau likusios tik penkios laisvos salelės, kuriose gauruotosios ras savo namus.

Dar svajoja išvalyti ir maudynėms pritaikyti parko tvenkinį.

Parko fėjos ir kiti darbštuoliai

Meškuičių parkas po atliktos renovacijos, įgyvendintų įvairių idėjų, anot septintus metus Meškuičių bendruomenei vadovaujančios Renatos, tapęs tikru traukos centru vietiniams ir nevietiniams gyventojams, renginių židiniu, vieta mokinių pamokoms, pabendravimo, pasportavimo, pasivaikščiojimo erdvė net ir vėlų vakarą. Ir čia nieko keisto, – parke yra įrengtas miestelio apšvietimas, jau nekalbant apie jaukųjį beržynėlį, kuris yra nuo žemės apšviestas nuolatos besikeičiančiomis šviesomis.

Pasak bendruomenės vadovės, parką meškuitiškiai labai mėgsta ir už visas čia įrengtas išmaniąsias technologijas. Labiausiai džiugina šiemet projekto lėšomis įrengta išmanioji arka, kuri intelektualiais žaidimais užima ir suaugusiuosius, ir vaikus. Čia pat ir kiti išmanieji įrenginiai.

„Įvairių projektų lėšomis praturtintas mūsų parkas tapęs gyvas. Tačiau įrenginiai ir liktų tik įrenginiais, jeigu ne geranoriai vietos ūkininkai, verslininkai, gyventojai, kurie prie miestelio erdvių kūrimo prisideda ir darbu, o jei labai prireikia – ir pinigais. Iniciatyvos ateina iš žmonių – jei ne aktyvūs žmonės, ne aktyvi bendruomenė, ne idėjas palaikanti seniūnija ar rajono Savivaldybė, nebūtų nieko“, – džiaugiasi ponia Renata.

Anot jos, parko tvarkymu užsiima seniūnija, tačiau į talkas, ypač prieš kokius nors renginius, kviečiami visi meškuitiškiai. Kas sugrėbs seniūnijos traktoriuko nupjautą žolę, jei ne būriu sulėkę talkininkai?

Daug komplimentų nusipelniusios ir darbščiosios Meškuičių miestelio senjorės. Buvusios ilgametės bendruomenės pirmininkės Pranutės Tiknienės ir kitų šaunuolių sutelktos moterys kuria grožį, parką papuošdamos gėlėmis, patvarkydamos, kas prašosi patvarkoma, nuravėdamos, jei kas apžėlę, surinkdamos, kas ne vietoje numesta. Pirmininkė šauniąsias senjores meiliai vadina miestelio parko fėjomis, kurios tyliai, nematomai ir nejuntamai kuria tikrus grožio stebuklus.

Kartu – į renginius ir talkas

Visi pagrindiniai Meškuičių renginiai vyksta arba vietos Kultūros centre, arba greta vienos iš ąžuolinių meškučių įrengtoje parko estradoje. Renginių kiekvienais metais tikra gausybė ir visi savaip vertingi, kiekvienas buria ir stiprina bendruomenę.

Šiais metais birželio 7 dieną Meškuičiai sulaukė viso Šiaulių rajono bendruomenių dėmesio – parke vyko Šiaulių rajono bendruomenių sąskrydis. Atvyko svečių iš Lukšių, Žarėnų, Šakynos, kitų rajono kaimų ir miestelių.

Prieš minėtą sąskrydį parką tvarkė visi, kurie rado laisvą valandėlę, neišskiriant ir Meškuičių seniūnijos seniūnės Jolantos Baškienės, kuri neslepia nerimavusi, kad miestelis nespės sugrėbti nupjautos parko žolės ir negalės svečiams pasirodyti „aukščiausiu lygiu“. Gausiai susirinkę gyventojai viską padarė laiku. Didelį dėkui bendruomenės pirmininkė Renata sako Šiaulių rajono asmens su negalia draugijos Meškuičių padalinio kolektyvui, kuris stipriai prisideda puošiant miestelį šventėms.

„Kaip bendruomenė gali dirbti nebendradarbiaudama su seniūnija? Mes – vienas kumštis. Turėk idėjų, kiek nori, bet be seniūnijos palaikymo dažnai savo idėjų negalėsi realizuoti“, – „Šiaulių kraštui“ sakė miestelio bendruomenės pirmininkė Renata.

Ji džiaugiasi, kad Meškuičiuose jau trečius metus rengiama rajono Kapelų šventė. Kasmet rengiama Baltramiejaus šventė, gausybė kitų renginių.

„Kai gyventojai geranoriški, neatsisako padėti, tada supranti, kad tai, ką darai, žmonėms yra reikalinga. Parke įgyvendinti sumanymai tikrai nebūtų tokie, kokie yra, jeigu ne visokeriopa vietinių žmonių pagalba“, – įsitikinusi R. Domarkienė.

Prieš keletą savaičių ji lankėsi Lenkijoje, Čekijoje ir, važiuodama mažesniais miesteliais ar kaimais, pastebėjo, kad Lietuvoje kur kas gražiau negu svetur. Meškuičiai – to pavyzdys.