Naujausios
Baisogalos miestelyje (Radviliškio r.) rugsėjo 22 dieną vyko išnykusių žydų sinagogų atminties ženklų atidengimo ceremonija. Tai istorijos, pagarbos ir bendruomenės susitelkimo akimirka, kuri priminė, kad atmintis yra gyva tol, kol ji puoselėjama.
Susirinkusiuosius sveikino renginio vedėjas Modestas Vaitkevičius, priminęs Baisogalos žydų bendruomenės istoriją: XIX amžiaus pradžioje čia pradėjusi kurtis bendruomenė ilgainiui tapo neatsiejama miestelio gyvenimo dalimi. 1897 metais žydai sudarė daugiau nei pusę visų Baisogalos gyventojų. Kartu jie statė sinagogas, steigė mokyklas, rėmė labdaros veiklą, kūrė gyvą ir stiprią kultūrinę tradiciją.
Pirmasis atminties ženklas buvo atidengtas vietoje, kurioje kadaise stovėjo žydų sinagoga. Tai atliko Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatom, maldos žodžiais pagerbęs atminimą.
Vėliau visi susirinkusieji persikėlė į kitą miestelio vietą, kurioje buvo atidengtas antrasis atminties ženklas. Čia skambėjo smuikas, sveikinimo žodžius tarė Jakovo Bunkos fondo direktorius Eugenijus Bunka, Lietuvos tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Daumantas Levis Todesas, Baisogalos kultūros centro direktorė Erika Liukienė, taip pat organizatorė Ingrida Vilkienė iš Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos.
Po sinagogų atminties ženklų atidengimo ceremonijos renginio dalyviai buvo pakviesti į Baisogalos kultūros centrą, čia laukė meninė kompozicija (atliko Jūratė Stakvilevičienė, Aušrinė Zakaraitė ir Modestas Vaitkevičius), fotografijų bei piešinių paroda „Svetimo skausmo nebūna“ ir įkvepianti Natalijos Cheifec paskaita „Sinagoga ir žydų gyvenimo ratas: Esmė. Papročiai. Apeigos“.