Naujausios
Labiau pomėgis nei pragyvenimo šaltinis
Šiemet „Metų ūkio“ konkurse trečiąją vietą laimėjęs Marius Zaleckis iš Gudelių kaimo (Kelmės raj.) laiko keletą stručių. Tačiau tik dėl įvairovės ir savo malonumo turėti įdomesnį gyvūną. Naudą gauna iš kitų ūkio šakų.
Panašiai aiškina ir kiti Kelmės rajono stručių augintojai, turintys po du ar tris stručius – dvi pateles ir patiną, kurie sudaro vieną šeimą. Jų yra Liolių, Šaukėnų, Tytuvėnų apylinkių seniūnijose. Tačiau dauguma tvirtina kol kas nepatiriantys didesnės naudos.
Vienas ūkininkas iš savo fermoje laikomų stručių kiaušinių perina mažylius. Tačiau šią veiklą taip pat pavadino labiau pomėgiu nei verslu.
„Iš tokios veiklos nepragyvensi. Egzotika lieka egzotika. Kažkas panašaus į Poni arkliukus“, – apibendrina Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Martynas Puidokas.
Svajonės išsipildymas
Daugiau kaip dvdešimties stručių būrį laikantis ūkininkas, nenorėjęs viešinti savo pavardės, tvirtino, jog paukščiai neša šiek tiek pelno, nes pašarus jiems užsiaugina pats.
Ūkyje laikyti stručių buvo jo vaikystės svajonė. Todėl gavęs paramą jaunojo ūkininko įsikūrimui, dalį lėšų panaudojo stručiukams.
Pirko ir vienadienių paukštukų, ir paaugintų iki trijų savaičių. Vienadieniai Nandu veislės kainavo 120–150 eurų, Emu – ir 200 eurų. Tačiau ne visi mažyliai išgyveno.
„Apie 20 stručiukų pražuvo, – liūdna patirtimi dalijasi ūkininkas. – Paukščiukai – labai lepūs. Reikia daug išmanymo, patirties ir rūpesčio juos išauginti. Įveisti visą jų būrį yra reikalų.“
Ūkininkas sako ir pats bandęs perinti stručiukų. Nelabai sekėsi. Ir čia reikia didesnės patirties. Perinimui tinka ne jaunesnio kaip trejų metų stručio kiaušiniai. Yra ir kitokių subtilybių.
Dabar suformavo daugiau kaip dvidešimties stručių būrį. Laiko Nandu ir Emu veislių stručius. Jie labiau tinkami laikyti dėl kiaušinių. Mėsai dažniausiai perkami didžiuliai afrikiniai stručiai. Tačiau juos būtų sudėtinga laikyti, kai yra mažų vaikų. Vienu spyriu gali sužaloti.
Suaugusius stručius laikyti jau nėra taip sudėtinga. Ligos jų nepuola. Lapės irgi šių milžinų privengia.
Vienintelė bėda, kad paukščiai gali prilesti stiklų ar kitokių blizgių kenksmingų dalykų. Čiumpa viską, kas blizga. Gali iš ausies išlupti auskarą. Kartais įkimba į užtrauktuką.
Paleisti juos laisvai bėgioti po kiemą – neįmanoma. Būtinai reikia laikyti didžiuliame aptvare, kurį įrengti kainuoja nemažai lėšų, be to, reikia didelio ploto šalia namų.
Vieno kiaušinio užtenka šeimai
Išlaikyti stručius nėra pigu. Jų racionas privalo būti gerai subalansuotas. Reikia kokybiškos žolės, daug daržovių. Stručiai lesa morkas, kopūstus, burokus, svogūnus – taip papildo mineralų ir vitamino D išteklius savo kūne. Šalia daržovių reikia traikškytų grūdų ir kombinuotųjų pašarų.
Kadangi ūkininkas pašarus užaugina pats, stručiai neša šiek tiek naudos. Jeigu pašarus reikėtų pirkti, vargu ar paukščiai išlaikytų patys save.
Stručio patelės per sezoną padeda nuo keliolikos iki kelių dešimčių kiaušinių. Emu veislės strutės kiaušinius deda lapkričio – balandžio mėnesiais. Nandu – vasaros laikotarpiu.
Kiaušiniai – labai dideli. Didelei šeimynai kiaušinienei užtenka vieno kiaušinio. Kai atvažiuoja svečių, trijų kiaušinių užtenka dvylikos žmonių vaišėms. Trisdešimčiai svečių paprastai užtenka keturių – penkių kiaušinių.
Atliekamus kiaušinius šeima parduoda. Taip amortizuojamos išlaidos stručių išlaikymui ir lieka šioks toks pelnas.
Pavyzdžiui, Emu veislės stručiai deda žalius kiaušinius. Todėl jie labai populiarūs prieš Velykas. Vienas Emu stručio kiaušinis kainuoja 40 – 50 eurų. Nandu – šiek tiek pigesni, apie 25 – 30 eurų.
Kiaušinius perka švenčių organizatoriai, pavieniai gyventojai giminių suėjimams, draugų susitikimams. Perka po keturis penkis kiaušinius, tiesiog dėl egzotikos. Kartais daugiau, jeigu svečių būrys gausesnis.
Ūkininkas pasakoja, jog stručių kiaušinių negalima laikyti šaldytuve. Geriausiai jiems tinka vėsi plius dvylikos laipsnių patalpa. Tokiose patalpose kiaušinius galima laikyti iki pusės metų – ir jie bus tinkami maistui.
„Kai patys valgome stručių kiaušinius, lukštų nedaužome, – pasakoja ūkininkas. – Kiaušinio turinį tiesiog išpučiame, nesugadindami kevalo. Nes kevalai taip pat perkami. Jų pageidauja juvelyrai, įvairių puošmenų gamintojai, dekoratoriai. Už kevalą moka po 3–4 eurus.“
Apsimoka rinkti ir stručių plunksnas, kurios labai gražios. Iš jų menininkai daro sapnų gaudykles ir kitokius fantazijos padiktuotus dirbinius.
Paukščiai su charakteriu
Formuodamas stručių būrį ūkininkas pirko ir suaugusių paukščių. Suaugęs Nandu veislės patinas kainuoja apie 400, Emu – apie 800 eurų.
Tačiau pirkti suaugusį strutį – nemažiau rizikinga kaip ir vienadienį paukščiuką. Daugelis patekusių į naują aplinką neišgyvena. Mat, šie paukščiai labai neatsparūs stresui.
„Stručiai turi būti laimingi. Tai yra sočiai pamaitinti, ramūs, nestokojantys žmogaus dėmesio. Be to, jiems reikia draugijos. O pritapti kitame būryje suaugusiam stručiui – sudėtinga. Senbūviai puola naujoką, Nando veislės spardo, Emu kapoja snapais, – pasakoja ūkininkas. – Todėl naujai nupirktą paukštį tenka uždaryti į atskirą aptvarą, tačiau šalia senbūvių, nes izoliuotas jis numirtų iš liūdesio. Matydamas kad ir už tvoros kitus stručius jis susipažįsta, apsipranta. Po kurio laiko galima leisti ir į bendrą aptvarą su keliomis patelėmis.“
Jo brangiai pirktas patinas išgyveno, pritapo prie būrio. Bet kituose ūkiuose yra nutikę liūdnesnių istorijų, kai naujai nupirkti stručiai tiesiog žuvo.
Ūkininkas kuklinasi, jog yra didesnius stručių būrius laikančių kolegų. Kiti sėkmingai perina stručiukus. Net aplinkiniuose kaimuose yra žmonių laikančių po du – tris stručius, dėl įvairovės ir egzotikos. Tiesiog šie paukščiai dabar papildė turtingesnio kaimo žmogaus gamtovaizdį.
Jis taip pat stručių įsigijęs ne tiek dėl naudos, kiek dėl įdomumo.
Stručiai prisiriša prie žmogaus. Kiekviena veislė turi vis kitokį charakterį.
Pavyzdžiui, Emu veislės stručiai ateina prie tvoros, kad šeimininkas juos paglostytų. Nandu į šeimininką žiūri iš tolo. O kartais surengia pasirodymą. Pavyzdžiui, pradeda muštis ar išdarinėti kokias išdaigas.
Bet visi labai jautrūs triukšmui, neįprastiems reiškiniams. Pavyzdžiui, vienas kolega turėjo atsisakyti stručių, nes netoliese nuolat skraidydavo oro balionai. Jie keldavo stresą paukščiams, šie pradėjo nykti.
Jeigu šeimininkas pasirūpina, kad strutis būtų ramus ir laimingas, patelės deda daugiau kiaušinių ir ilgiau gyvena.
Ar laimingų stručių Lietuvoje atsiras tiek, kad jie pakeistų galvijus, parodys laikas. Kol kas šio verslo imasi tik didžiausieji entuziastai.