Dvidešimt metų ir varge, ir džiaugsme kartu

Minupių kaimo bendruomenės nuotr.
Minupiškiai paminėjo kaimo bendruomenės dvidešimtmetį.
Tik gaila, kad bendruomenės šventė sutapo su universalaus daugiafunkcio centro, kuris buvo būtent bendruomenės darbo vaisius, uždarymu.
Minupių kaimo (Kelmės raj.) bendruomenė paminėjo savo veiklos dvidešimtmetį. Nuo 2005-ųjų metų, kai minupiškių poreikiams buvo atiduotos uždarytos pradinės mokyklos patalpos bendruomenės pirmininkės Eurikos Drungilienės sutelkti kaimo žmonės buvo kaip vienas kumštis. Mokėsi patys, keitėsi amato paslaptimis, stengėsi susidraugauti su internetu ir kitomis išmaniosiomis technologijomis.

 

Paveldas su stogo skylėmis

Pastatas, kuriame turėjo glaustis kaimo bendruomenė, nebuvo labai patrauklus. Pro stogą varvėjo lietaus vanduo ir tirpstantis sniegas. Krosnys – avarinės būklės. Kai kuriose patalpose išpuvę langai ir grindys. Sulūžusios klasių durys. Lauko durys išvirtusios su visa stakta.

Bet kaimo žmonėms mokykla, tegu ir uždaryta, tegu ir apleista – vis tiek šventovė. Todėl darė žygius, kad ją prikeltų.

„Kaimo vaikai, grįžę iš mokyklos, negalėjo rasti užsiėmimo. Kaime nebuvo jokios viešosios erdvės, kur žmonės galėtų susirinkti aptarti reikalų, pasvajoti ar tiesiog pavakaroti. Be to, norėjosi išsaugoti ir mokyklos pastatą, kad jo neištiktų fermų likimas. Užkampio gyventojams mokykla ir šiandien tebėra šventas objektas,“ – mintimis dalijasi Minupių bendruomenės pirmininkė Eurika Drungilienė.

Bendruomenės pirmininkei pavyko parengti projektą ir gauti Nyderlandų fondų bei Kelmės krašto partnerystės veiklos grupės paramą – 59 tūkstančius litų, kurių turėjo užtekti prikelti mokyklos pastatą ir aprūpinti reikiamomis priemonėmis. Pinigų užteko tik medžiagoms. Būsimus bendruomenės namus remontavo patys kaimo gyventojai.

Darbai užtruko porą metų.

Švietėjiška misija

2008 metų vasarą uždarytoje Minupių kaimo mokykloje įkurtas pirmasis Kelmės rajone universalus daugiafunkcis centras teikė užimtumo paslaugas vaikams ir suaugusiems. Tam tikslui skirtas vienas darbuotojo etatas: pusė etato – veiklos organizatorei, pusė – valytojai. Tačiau ir turėdami tiek nedaug finansinių resursų bei žmogiškųjų išteklių, bendruomenė ir universalus daugiafunkcis centras, bendradarbiaudamas su Kelmės turizmo ir verslo informacijos centru, Žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Lietuvos verslo konfederacija, atliko labai svarbią švietėjišką misiją. Rengti seminarai, mokymų ciklai. Daugelis bendruomenės narių dalyvavo mokymuose „Kompiuterinis raštingumas ir informacinių technologijų panaudojimas“, ,, Ūkinės buhalterijos apskaitos tvarkymas ūkyje“, ,, Rinkos ekonomikos ir verslo pagrindai“, ,, Verslo pradžia , verslininkystė, vadybos pagrindai, efektyvus vadovavimas“, „Smulkiuosius ūkius gelbsti kooperacija”, “ Smulkių ūkių perspektyva Kelmės rajone”, „Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo vadyba bei strateginis valdymas“, gavo šių mokymų baigimo kvalifikacijos pažymėjimus.

„Tai buvo labai aktualu jauniems kaimo žmonėms, turintiems tik vidurinį išsilavinimą, – prisimena E. Drungilienė. – Mokymai davė rezultatą. Bendruomenės nariai įsidarbino pieno surinkėjais. Stambesnių ūkių savininkai drąsiau dalyvavo žemės ūkio rėmimo programose.

Mokymai ir įdomios veiklos padėjo minupiškius įtraukti ir į universalaus daugiafunkcio centro veiklos programą. Vietos gyventojai centre galėjo susitvarkyti kai kuriuos dokumentus, pasinaudoti kompiuteriu ir internetu.

„Juk anuomet Minupiuose ir aplinkiniuose kaimuose tik vienas kitas ūkininkas turėjo kompiuterį. O internetas irgi kainuodavo labai brangiai“, – mena bendruomenės pirmininkė ir universalaus daugiafunkcio centro veiklų organizatorė E. Drungilienė.

Bendruomenė į savo veiklą įtraukė vietos jaunimą, vaikus. Minupių daugiafunkciame centre veikė amatų mokyklėlė, kurioje užsiėmimus vesdavo to paties kaimo gyventojos: mokė pinti krepšelius, daryti Užgavėnių kaukes, velti iš vilnos papuošalus, siuvinėti, vašku marginti kiaušinius, dekupažo, siūti lėles – pasakų personažus ir t.t..

Visas darbo priemones tiek vaikams, tiek suaugusiems, centras teikdavo nemokamai. Lėšų gaudavo iš parengtų Minupių kaimo bendruomenės projektų.

Edukaciniams užsiėmimams įrengta klasė ,,Senoviniai buities rakandai“.

Klasei surinkti, išvalyti šimtmetį liudijantys daiktai: mediniai šaukštai, ližė, sūrspaudis, verpimo ratelis, kočėlas, kultuvė – skalbiniams skalbti ir lyginti, siūlų vijimo, lenkimo prietaisai. Apie jų paskirtį ir istoriją vaikams ir jaunimui pasakodavo Minupių bendruomenės narės Eurika Drungilienė ir Liuda Lidienė.

Iš Minupių į Užventį ir vėl atgal

Prieš aštuonerius metus, pablogėjus mokyklos pastato būklei ir paaiškėjus, kad remontuoti jau neįmanoma, universalus daugiafunkcis centras buvo perkeltas į Užventį.

Paskirtos šalia muziejaus esančios patalpos, į kurias teko įdėti daug darbo, kad būtų tinkamos veiklai. Įvesta elektra. Seniūnas nupirko krosnelę. Minupių kaimo vaikai į daugiafunkcinį centrą po pamokų eidavo ne savo kaime, o Užventyje.

Be pastogės liko ir bendruomenė. Sudėtinga buvo vykdyti veiklą. Tai suprasdami rajono vadovai pasirūpino, kad bendruomenei būtų nupirkti keturi konteineriniai nameliai, kuriuose vėl galėjo burtis minupiškiai. Po tuo pačiu stogu vėl sugrįžo ir universalus daugiafunkcis centras, kuris veikė dar keletą metų.

Deja, šiemet prieš rugsėjo pirmąją Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos Minupių daugiafunkcio centro darbuotojos atsisveikino su savo rėmėjais, pagalbininkais ir centrą lankiusiais vaikais.

Septyniolika metų gyvavęs centras uždaromas, nes liko tik keletas vaikų. Be to, jų amžius toks, kad jau nelabai įdomu lankyti centrą. Randa įdomesnių užsiėmimų.

Į atsisveikinimo popietę susirinko centro veiklų, renginių dalyviai ir Užvenčio bibliotekos, Užvenčio Maltiečių dienos centro atstovai.

Centro veiklų organizatorė Eurika Drungilienė priminė septyniolika metų veikusios įstaigos istoriją, kurią suguldė į metraštį iliustruotą keliais šimtais nuotraukų.

Tuo tarpu Minupių bendruomenė savo metraštį, kuris suguldytas į 150 lapų, tęs toliau.