Naujausios
Knygos nuosavybės ženklai, tapę menu
Ekslibrisas – tai savininko ženklas knygoje, tačiau jis visada buvo daugiau nei paprastas įrašas ar antspaudas. Tai – asmeninis simbolis, mažas, bet išraiškingas grafikos kūrinys. Nors ekslibrisai Lietuvoje žinomi jau nuo XVI amžiaus, tačiau ilgą laiką jie buvo funkcionaliu įrankiu, žyminčiu savininko turtą. Reikšmingas lūžis įvyko prieš šimtmetį – 1925 metais, kai Šiauliuose buvo sukurti pirmieji ekslibrisai, gavę naują – meninę – kryptį: tapo svarbu ne tik funkcionalumas, bet ir estetika, simbolinė galia, asmeninės tapatybės išraiška ir meistrystė.
Gerardas Bagdonavičius, sukūręs apie du šimtus ekslibrisų, tarp jų daugiau nei dešimt autoekslibrisų savo bibliotekai, įrodė, kad ekslibrisas gali būti kur kas daugiau nei paprastas knygos ženklas – tai asmeninės saviraiškos priemonė, pasaulėvokos ir meninės vizijos raiška. Vienas iš dailininko autoekslibrisų, eksponuojamų šioje parodoje, 1931 m. buvo apdovanotas tarptautinėje parodoje Los Andžele (JAV). Tai ryškus ženklas, kad šiauliečio darbai peržengė vietinės reikšmės ribas ir prisidėjo prie ekslibriso kaip meninės formos pripažinimo Lietuvoje.
Šiandien ekslibrisai – ne tik ženklai, bet ir asmeniniai pasakojimai, kalbantys apie identitetą, vertybes ir meilę menui. Jie jungia praeitį ir dabartį, įkvepia naujus kūrėjus ir kolekcininkus išreikšti savo unikalumą. Parodoje eksponuojami ekslibrisai ženklų kalba pasakoja apie menininką, kurio darbai pažymėjo lietuviško šiuolaikinio ekslibriso pradžią lygiai prieš 100 metų – būtent Šiauliuose.
Paroda netradicinėje erdvėje
Paroda „Ženklai, kurie kalba“ išsiskiria ne tik turiniu, bet ir forma. Ekslibrisai – mažo formato darbai – šioje parodoje įgauna naują matmenį: jie yra išdidinti ir eksponuojami viešojoje miesto erdvėje – ant statybinės tvoros prie renovuojamos Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos. Šis vizualinis žingsnis – tarsi žvilgsnis iš knygos puslapių į miestą. Parodos eksponatai tampa ne tik meno objektais, bet ir vietos pasakojimo dalimi, įkvepiančia susimąstyti apie tapatybę, tradiciją ir modernumą.
Ekspozicijos vieta – taip pat simbolinė. Vos keli žingsniai nuo parodos erdvės įsikūręs meninis akcentas „Pendzeliukas“, skirtas G. Bagdonavičiui, ir jo gyvenamasis namas Aušros alėjoje, galima sakyti, įprasmina šią meno ir kultūros kelionę. Šis maršrutas tarsi kviečia leistis į kultūrinį pasivaikščiojimą, kuriame kiekvienas ženklas ir vieta pasakoja savo istoriją.
Biblioteka kviečia minėti šiuolaikinio ekslibriso šimtmetį
Parodos organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, kurioje įkurtas Knygos grafikos centras ir saugomas Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas. Minėdama Lietuvos moderniojo ekslibriso šimtmetį, biblioteka ne tik išreiškia pagarbą šiai subtiliai, mūsų kultūros istorijas saugančiai grafikos meno sričiai. Ji žiūrovui pateikia ekspoziciją iš savo rinkinių ir kviečia atrasti ženklų kalbą, pažvelgti į jų simboliką bei pasisemti įkvėpimo iš šių istorinės ir meninės reikšmės ženklų pasaulio, kuris gali tapti ne tik meno, bet ir savęs pažinimo keliu.
Paroda eksponuojama rugsėjo 8–30 d.
