Naujausios
Puiki vieta kempingui
„Kai jau gyvendami Žagarėje nusipirkome šalia nebegyvenamą sodybą, prakirtome „skylę“ tvoroje įvažiuoti, mano mama apžvelgusi teritoriją užsisvajojo: „Įsivaizduok, kokia puiki vieta būtų kempingui“. Tad įgyvendinome mamos svajonę iri laukiame jos sugrįžtant“, – juokiasi Jurga Alminaitė, kurios mama jau daug metų gyvena Norvegijoje.
Su Jurga pasivaikščiojame po kempingo teritoriją, apžiūrime įrengtas patalpas, vietas kemperiams. Įrengta dešimt aikštelių, penkios vietos kemperiams ir penkios – palapinėms. Pagal standartus – vienam kemperiui skiriama 80 kvadratinių metrų.
Atvykusieji kemperiais gauna elektros prieigą, gali išsipilti juodas (tualeto) ir pilkas (virtuvės ar dušo) nuotekas. Galima naudotis virtuvėle, skalbykle.
„Viskas turėjo atitikti reikalavimus: net šiukšliadėžės, lentynėlės, būtent tokie, o ne kitokie kabliukai tualetuose įtaisyti ir kt. Įrengėme ir priėmimo (registracijos) namelį. Važiavo tikrintojai, matavo dušų, tualeto, virtuvės namelio duris, langus, teritorijos triukšmo lygį. Tris žvaigždutes gavome visai neseniai, balandžio mėnesį. Jei norėtume keturių žvaigždučių, atsiranda papildomos sąlygos, kurioms išpildyti reiktų pernelyg daug, mano manymu, nebūtinų investicijų, pavyzdžiui, pastatyti atskirą skalbimo kambarį su kriaukle, skalbimo mašina“, – pasakoja J. Alminaitė. Juk ir dabar išsiskalbti galima daug vietos neužimančioje skalbyklėje.
Tvarkant dokumentus trijų žvaigždučių kempingui reikėjo užpildyti anketą, gauti higienos pasą, susitvarkyti pastatų registraciją, atlikti daug kitų dalykų.
„Pateikiu popierius, o man sako: „Tavo pastatas be identifikacijos kodo“. Nors namelis įrengtas ant buvusių pamatų, tačiau kodas jau naujas turi būti. Dar reikėjo aptverti teritoriją kempingui, elektros kabelius pakloti, tam iškasinėjome teritoriją praktiškai iki sodybos gale stovinčio malūno, – patirtais netikėtumais dalinasi Jurga. – O prieš kokius 5,5 metų, kai įsigijome kaimyninį sklypą, kiek šabakštynų išvalėme.“
Kasdien 1–2 kemperiai atvyksta
Didysis keliautojų sezonas – pavasaris, vasara, o per Vyšnių festivalį kempingas būna perpildytas. Kasdien atvažiuoja 1–2 kemperiai ar keliautojai dviračiais, moticiklais. Šiemet jau buvo atvykusių žmonių iš Olandijos ir Prancūzijos.
Vyrauja kemperiais keliaujantys vokiečiai ir olandai, tarp jų dauguma vyresnio amžiaus. Tai įprasta praktika. Vienas jų sakė: „Net nepažįstu bendraamžių, kurie neturėtų kemperio“. Italai irgi mėgsta keliones ant ratų. Italai dažnai įdomiai pasijaučia, kai išgirsta mus su Sebastianu šnekant jų gimtąja kalba, nes to tikrai nesitiki Lietuvos pakrašty.
Per dieną ir 100 picų
Ne mažiau italus pavyksta nustebinti savaitgalį sodyboje prie malūno veikiančioje Sebastiano ir Jurgos picerijoje „Dolce Vita“ (saldus gyvenimas), pasiūlant klasikinės „Margarita“, „Peperoni“ (su vytinta dešra), „4 sūrių“, „Marinara“ (su ančiuviais, kaparėliais), vegetariškos ir kitokių picų. Tarp jų būna net ir desertinė pica su saldžiu kremu „Nutela“. Dar čia rasite ir itališkos duonos su alyvuogėm, džiovintais pomidorais ir rozmarinu arba su keptais svogūnais ir kumpeliu.
„Piceriją plėtėme, galima pietauti ir viduje, ir lauke terasoje. Pradėdami verslą iš tiesų net negalvojome, kad taip gerai seksis. Tikėjomės per dieną galėsią parduoti 10 picų, bet vasarą būna, kad ir 100 prireikia iškepti – tiek gauname užsakymų“, – pasakojo Jurga.
Jurgos ir Sebastiano sodyboje statybos ir pertvarkos – nesibaigiantis procesas. Šiuo metu kyla naujas 100 kvadratinių metrų ploto pastatas, kuriame abu turės savo papuošalų dirbtuves. Nupirktas ir trečias greta buvęs sklypas, planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, atvykstaniems į piceriją, kad nebereiktų statyti automobilių siaurioje gatvėje.
