
Naujausios
„Laisvas kaip paukštis“
Birželio 16-oji pasirinkta neatsitiktinai – tai menininko gimtadienis, kupinas žalumos, žolynų ir gėlių sužydėjimo, suvešėjimo. Galbūt todėl, kad gimęs vasaros pradžioje plikiškietis dailininkas Adolfas Vaičaitis visada ja žavėjosi, ieškojo įkvėpimo.
„Kiek teko skaityti jo duotų interviu, dailininkas dažnai minėjo paukščio metaforą, todėl ir ant medinės atminimo lentelės, pasitarę su Plikiškių kaimo bendruomenės pirmininku Vaclovu Martinaičiu, kuris ir rūpinosi ją pagaminti, nusprendėme išdeginti A. Vaičaičio žodžius: „Laisvas kaip paukštis“. Taip pat buvo įrašytos jo gimimo ir mirties datos, lentelės pastatymo metai ir skaičius 110, – būtent tiek metų suėjo nuo dailininko gimimo, – „Šiaulių kraštui“ pasakojo Plikiškių bibliotekininkė Aušra Kriščiūnienė. – Lentelę papuošėme tautinių spalvų juostele, kurią atrišti buvo patikėta artimiausiai dalyvavusiai A. Vaičaičio giminaitei, jo krikšto dukrai, šiaulietei dukterėčiai Emilijai Danutei Jakubkienei, pas kurią atskridęs iš Australijos jis apsistodavo.“
Dukterėčia jautrią akimirką dėkojo organizatoriams už krikštatėvio prisiminimą, jo pagerbimą. O A. Vaičaičio anūkė Danutė Vaičaitytė-Danylienė, kuriai pačiai menas nesvetimas, – moteris siuva delmonus (lietuvių moterų puošni kišenė, austine juostele (rištuvu) rišta prie juosmens, būdinga Mažajai Lietuvai – aut. past.), riša juostas, – prisiminė, kad dailininkas buvęs labai kuklus, paprastas žmogus, tylus, ramus.
Atvažiavo karieta
Į renginį atvyko ir daugiau menininko giminaičių, o vaikaitis Gintautas Vaičaitis iš Mindaugių kaimo į minėjimą atriedėjo karieta, taip primindamas apie senelio vaikystės, jaunystės laikus. Su arklio traukiama karieta vyras važiavo 12 kilometrų iki renginio vietos ir tiek pat kilometrų grįžo atgal.
Renginio dalyviai kartu su Plikiškių moterų kolektyvu „Alėja“ (vadovas Gintaras Mikalėnas) atliko dainą „Šią naktelę, per naktelę...“, kurioje minimas obels motyvas. Mat šiais metais balandį netoli dabar pastatytos atminimo lentelės buvo pasodinta A. Vaičiaičiui skirta obelėlė.
Svečiai bibliotekoje apžiūrėjo kūrybinių darbų parodą „Mano tikėjimas yra gamta“, kurioje eksponuojamas 41-as birželio 6-ąją vykusio „Saulės“ pagrindinės mokyklos mokinių dailės plenero darbas.
Dailininko artimieji bibliotekai padovanojo keletą jo darbų, knygų ir asmeninių šeimos nuotraukų, fotografuotų Adolfo Vaičaičio viešnagės Lietuvoje metu.
Pradžioje pasireiškė kaip iliustratorius
Adolfas Vaičaitis, lietuvių menininkas, grafikas gimė 1915 06 16 Plikiškiuose, mirė – 2015 03 29 Melburne, Australijoje.
1933 metais A. Vaičaitis įstojo į Kauno meno mokyklą, studijavo grafiką pas profesorių A. Galdiką. 1939 metais baigė studijas, jo baigiamasis darbas pelnė pirmąją premiją. Trumpai mokytojavo Jurbarko gimnazijoje. 1941−1944 metais jis dirbo Valstybinėje knygų leidykloje Kaune. A. Vaičaitis pirmiausia ir pasireiškė kaip knygų iliustratorius. Iliustravo J. Balio „Lietuviškas pasakas“, L. Dovydėno „Lapino vestuves“. Menininkas dalyvavo Lietuvos dailininkų sąjungos ruošiamose parodose, Vilniaus ir Šiaulių muziejai buvo įsigiję jo darbų. A. Vaičaičio iliustracijas, karikatūras spausdino periodiniai leidiniai.
1944 metais dailininkas pasitraukė į Vakarus. Gyveno Freiburge (Austrija), 1945 metais − Vokietijoje, kur jis iliustravo J. Aisčio poezijos rinktinę „Pilnatis“ ir J. Kaupo pasakų knygą „Daktaras Kripštukas pragare“.
1949 metais menininkas persikėlė į Australiją, kuri tapo antraisiais namais. A. Vaičaitis dalyvavo parodose Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, JAV, Vokietijoje. Rašė meno kritikos straipsnius, tapo Australijos Lietuvių Kultūros fondo pirmininku, Melburno M. K. Čiurlionio klubo vadovu. 1966 metais Melburne dailininkas išleido dvylikos spalvotų lino raižinių leidinį. Kritikai A. Vaičaičio darbus įvertina kaip žaismingus, gracingus, laisvu mostu sukurtus, spontaniškus. A. Vaičaičio raižiniai savo išieškotu ritmu primena šokį.
Dailininkas nepamiršo Lietuvos, paskutinius 16 gyvenimo metų atvykdavo kasmet. Rengdavo parodas: Šiauliuose, Kaune, Druskininkuose. Pasisvečiuodavo gimtinėje, apsilankydavo Joniškio Jono Avyžiaus viešojoje bibliotekoje, su Joniškio visuomene ir skaitytojais pasidalindavo savo kūryba.