Naujausios
Kupolinių stebuklas
Šokiais, dainomis ir senosiomis lietuvių tradicijomis apipinta Kupolinių šventė ir šiemet nestokojo įvairovės. Renginio, kuris vyko Žaliūkių malūnininko sodyboje-muziejuje, dalyviai turėjo progą ne tik dalyvauti muziejininkų ir menininkų įkurtose kūrybinėse dirbtuvėse, bet ir paklausyti folkloro atlikėjų iš Šiaulių, Kelmės ir netgi Ukrainos bei Norvegijos atliekamų dainų, pasižiūrėti specialiai šiai vasaros šventei parengtą programą. Norintieji laiką leido ir aktyviai – kas norėjo, galėjo pašokinėti ant šieno, pasivažinėti karieta ar net pajodinėti žirgais. Kiekvienas norintis per Kupolines galėjo pajausti trumpiausios vasaros nakties stebuklą.
Šventėje dalyvavę norvegų bei britų liaudies muzikos atlikėjai – grupės „Ford Folk“ nariai Ann-Turi Ford, Gjermund Kolltveit, Lars Svanberg Jakobsen šiauliečiui meistrui Albertui Martinaičiui įteikė Norvegijos ir Lietuvos asociacijos apdovanojimą.
Šventinę programą baigė šių metų „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos dalyviai, viduramžių muzikos grupė „Hansanova“.
Keturios stichijos
Birželio 23 dieną Joninių šventė pasklido po visą Šiaulių miestą. Skirtingose miesto vietose duris atvėrė keturių gamtos stichijų – žemės, vandens, oro ir ugnies – kiemai. Jie, tarsi mažos senųjų gyvenviečių oazės, suteikė galimybę kiekvienam lankytojui įsijausti į baltų tradicijų pasaulį, kuriame susipynė amatai, muzika, būrimai ir ritualai.
Zubovų parke įsikūręs Vandens stichijos kiemas viliojo pasinerti į teatralizuotą vandens misteriją, meditacines praktikas ir molio dirbtuves. Kiekvieną lankytoją simboliškai sutiko ir nuo negandų apvalė „Saulės virsmo“ vartai, o netoliese eksponuojama fotografijų paroda „Etnokultūros sąsajos lietuvių ir ukrainiečių gyvenime“ leido iš arčiau pažinti abiejų tautų vestuvių papročius ir tradicijas, atskleidus bendrus kultūrinius saitus.
Skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės lankytojų laukė Žemės stichijos kiemas. Čia atgijo kalvystės, odos bei medžio amatai, skambėjo liaudiški skrabalai, uoslę viliojo šviežiai iškeptos duonos aromatas.
Povilo Višinskio aikštėje įsikūręs Oro stichijos kiemas – šokių, dainų ir šelmiškos liaudiškos energijos kupina erdvė. Kad šio kiemo lankytojams būtų lengviau išsijudinti – scenoje sukosi Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių ansamblis „Kalatinis“, liaudiškų šokių grupės „Šėvulis“, „Vajaunas“ atlikėjai. Čia pat veikė kūrybinės ir edukacinės erdvės, kiekvienas susidomėjęs galėjo išbandyti makramė rišimą, vytelių pynimą ir kitas senovines veiklas.
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos kieme įsikūrusį Ugnies stichijos kiemą gaubė žolynų turgelio aromatai, būrėjos, pasitelkusios augalų magiją, kvietė pažvelgti į ateitį. Gintaro dulkių kvapas, žarijų alsavimas ir apeiginiai akcentai kūrė intensyvią, simboliškai įkaitusią atmosferą.
Joninių šventės kulminacija – Saulės Laikrodžio aikštėje įsikūręs Muzikos kiemas. Čia rinkosi ne tik dalyviai, įveikę visus keturis stichijų kiemus ir pelnę simbolines atminimo dovanas – gamtos įkvėptus suvenyrus, bet ir visi, norintys pasinerti į gyvą vasaros garsų sūkurį. Muzikos kiemo scenoje pasirodė folkloro meistrai: kapelija „Sutaras“, atlikėjos Rasa Serra ir Petunija.
Sutemus Talkšos ežero pakrantėje miesto gyventojams ir svečiams surengtas šviesos ir ugnies ritualas: atidengtos keturios menininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos sukurtos šamoto skulptūros „Žemė“, „Vanduo“, „Oras“ ir „Ugnis“, simboliškai įprasminusios gamtos stichijų galią ir žmogaus kūrybinį ryšį su ja. Ugnies ir garso atmosferą kūrė elektroninės muzikos kūrėjo „Girių dvasios“ pasirodymas.
