Naujausios
Motociklizmas – genuose
– Kaip save pristatytumėte skaitytojui? Kada pirmą kartą sėdote ant motociklo?
– Esu pusamžis vyras, dirbantis ūkininkų kooperatyve “Joniškio aruodas” logistikos projektų vadovu ir negalintis gyventi be motociklizmo. Darbiniai įgūdžiai dirbant su automobilių ir geležinkelių transporto valdymu ir projektų organizavimo patirtis labai praverčia gyvenime savarankiškai planuojant savo atostogas ir keliones.
Motociklizmas jau buvo užprogramuotas genuose, mano Tėvukas sovietmečiu važinėjo iš reikalo, o aš iš malonumo. Nuo 12 metų jau remontavau ir laksčiau su motoriniu dviračiu, vėliau mopedu ir senu „IŽ“ Jupiter motociklu.
– Kokiu motociklu dabar keliaujate?
– Anksti susituokiau, tai visą dėmesį skyriau šeimai bei namams, bet paauginus vaikus atėjo „viduramžio krizė“ ir garaže atsirado mano pirmasis „chopper“ tipo japoniškas motociklas „Suzuki Volusia 800“, vėliau jį pakeitė tolimoms kelionėms skirtas sportturistas „Yamaha FJR1300“, kol galiausiai įsigijau vieną motociklų limuzinu laikomą 6 cilindrų „BMW K1600GT“. Jis skirtas labai tolimoms kelionėms, tai keliaujant į Europą per Lenkiją pravažiuoti 1000 kilometrų per dieną nesudėtinga. O šiemet nusipirkau ir lengvesnį motociklą bekelei.
– Kodėl persėdote ant bekelės motociklo?
– Per keliones asfaltuotais Europos keliais pastebėjau, kad daug įdomių lankomų vietų yra toliau nuo gerų kelių ir reikia lengvesnio blogiems keliams skirto motociklo. Su juo lengviau pravažiuoti per miškus, nuvažiuoti su palapine prie paupio ar pajūrio.
16 metų baikerių keliu
– Motociklai – pomėgis ar gyvenimo būdas? Kokiam baikerių klubui priklausote?
– Jau 16 metų motociklai ne tik pomėgis, bet ir gyvenimo būdas. 2011 metais su draugais Šiauliuose įkūrėme Baikerių klubą „Sun City Bulls“ MCC kartu aktyviai dalyvaujame Baikerių judėjime, važiuojame į renginius, šventes, socialines akcijas. Prisidedame organizuojant motociklų sezono atidarymus ir uždarymus Šiaulių regione.
Joniškyje yra nemažai motociklininkų, dalis važinėja grupėmis, bet nėra baikerių klubo ir man žinomas tik dar vienas „Harley Davidson“ klubui priklausantis joniškietis baikeris.
Baikeriai nuo motociklininkų pirmiausia skiriasi savo gyvenimo būdu ir dalyvavimu klubo veikloje. Priklausyti baikerių klubui garbė, pareigos ir atsakomybė. Tik po keleto metų įrodžius savo aktyvumą, draugiškumą, užsitarnaujama klubo atributika – tai herbas ant liemenės nugaros ir antsiuvai su nario herarhijos ženklais liemenės priekyje, paprastai vadinamos klubo „Spalvos“.
Taip jau susiklostė, kad nuo 2010 metų susidraugavau su šiauliečiais ir nuo pat mūsų klubo įkūrimo 2011 metais visa mano veikla Šiauliuose, su draugais patys kūrėme klubą, remontavome patalpas klubo veiklai, daug važinėjome į baikerių sporto renginius ir šventes.
Kitą pavasarį švęsime 15 metų klubo jubiliejų, per tą laiką susiradome daugybę draugų ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Airijoje, Škotijoje. Tikrai didžiuojamės draugiškai sutardami su kitais Šiaulių apskrities baikerių klubais, kartu su „Road Tribe“ MC , „Free Hawks“ MC, „Biesa“ MCC ir kitais dalyvaujame renginiuose.
– Kokiu vardu tarp baikerių esate žinomas?
– Dar jaunystėje, prieš 30 metų, draugas mano vardą Robertas susiejo su tuo metu vieno geriausio futbolo žaidėjų Roberto Baggio pavarde ir pradėjo mane vadinti „Badža“, taip tarp baikerių mane ir šaukia, dauguma net vardo nežino.
– Dalijatės, kad į vieną kelionę išsirengė du Buliai ir du Briedžiai. Ką tai reiškia baikerių bendruomenėje?
– Tai tiesiog metafora, kadangi keliavome du „Sun City Bulls“ (Bulių) klubo nariai, tai – du Buliai, o dar du kelionės draugai buvo tikri broliai, kurių pavardės Briedžiai… O keliaujant grupėje šnekos ir juokeliai nesiliauja, liūdna nebūna.
Į 30 šalių – motociklu, į septynias – lėktuvu
– Kiek šalių apkeliavote?
– Kadangi keliauju jau 12 metų, tai per tą laiką su motociklu aplankyta 30 šalių, o bendrai su kelionėmis lėktuvu pamačiau 37 šalis.
Kelionės man ypatingas procesas, nuo rudens pradedu planuoti vasaros atostogas, renku informaciją apie lankomas vietas, darausi maršrutus, žymiu nakvynių vietas ir t.t.
Dažniausiai keliones planuoju sau vienam, bet jei kas nori prisijungti, tai keliaujame ir grupėje. Grupėje keliauti linksma ir smagu, jei bendrakeleivių charakteriai ir poreikiai atitinka, dviese poroje važiuoti kaip ir saugiau, yra su kuo dalintis įspūdžiais. O vienam keliauti patogiausia – važiuoji, kur nori ir kiek nori, lankai, ką nori ir kada nori. Niekas nesiginčija – pigu ar brangu, visus sprendimus priimi pats, tik, aišku, negali bambėti, nes atsakomybė tenka tik pačiam.
Keliavimas motociklu nėra labai komfortiškas, viskas priklauso nuo oro sąlygų, o jos nuolat kinta – lietus, šaltis, karštis tiesiogiai veikia kūną, jo neapsaugo, kaip automobilyje stogas ir stiklai. Bet, kaip sakoma, nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga. Tai su tinkama apranga nėra jokių problemų, o man asmeniškai geriau vėsiau nei karšta, kai nebėra ką nusirengti.
Dėl to žmona kartu po Lietuvą važinėja, o į tolimesnes keliones nevažiuoja, be to ir atostogų viskam neužtenka ir namus kažkas turi prižiūrėti, kol vyras klajoja.
– Kokios kelionės padarė didžiausią įspūdį?
– Dar vis neišblėsta 2016 metais mano pirmosios didelės kelionės vaizdai ir įspūdžiai važiuojant per Škotiją į Meno salą. Toje kelionėje per 21 dieną nuvažiavome arti 10 000 km ir aplankėme 11 šalių. Vėliau jau vaizdai kartojasi ir įspūdis mažesnis… Netgi Lofotenai Norvegijoje jau nebestebina, žinoma, gražu, bet vaizdai nebestebina
– Ar praėjusių metų kelionė per Alpes buvo išskirtinė?
– Ne, tai tikrai niekuo neišskirtinė kelionė, man ji buvo viena lengviausių ir paprasčiausių, tiesiog 12 dienų lengvo pasivažinėjimo 4700 km keliais, jai ryžtis nereikėjo – tiesiog važiuoti.
– Keliaujate ir po Lietuvą – yra ką įdomaus pamatyti, patirti savame krašte? Pavyzdžiui, nuo Kuršėnų iki Joniškio?
– Lietuvoje važiuojant asfaltuotais keliais jau aplankyti visi kraštai. Bet tik dabar, kai važinėju žvyrkeliais ir miškais, pamatau ją visai kitokią. Kol turiu jėgų ir galimybių, stengiuosi kasmet išvažiuoti į tolimesnę kelionę užsienyje, o Lietuvą išsamiau pažinsiu vėliau. Yra puikių programėlių su gidais po Lietuvą, daugybė lankomų vietų ir galimybių pailsėti. Kad ir pasirinkti aplankyti ant lyno kabančius tiltus ar kokius senus apleistus dvarus. Vien kelionė iš Joniškio į Kuršėnus gali būti dienos nuotykis miškuose, atradus seną bažnytėlę, pamačius laukinius žvėris ir žydinčio rapso ar banguojančių miežių laukus.
Keliauti įkvepia kiti keliautojai
– Filmuojate savo keliones – smagu dalintis vaizdais, potyriais? Atostogų metas prasideda, ką patartumėte keliauninkams pamatyti?
– Keliones filmuoju jau dešimt metų, tik pastaruosius dvejus metus darau įgarsintus filmus. Pirmiausia savo atsiminimui, ir tai dar vienas mano pomėgis, kadangi pusę metų keliones planuoju, dvi-tris savaites keliauju, paskui per žiemą kelis mėnesius montuoju vaizdo medžiagą. Iš Youtube kanalo jokios naudos negaunu ir to nesiekiu – dalindamasis savo kelionių vaizdais viliuosi, gal ką pastūmės irgi pradėti keliauti. Būtent mane ir įkvėpė kiti keliautojai.
Keliauti visai nesudėtinga, juk nereikia iškart važiuoti toli, galima ir Lietuvoje keliauti arba į kokią Kolką Latvijoje ar Saaremų salas Estijoje nuvažiuoti, 4–5 dienos ir kelionė įgyvendinta, 300–500 eurų per metus tikrai galima tam reikalui susitaupyti.
– Kokių nuotykių esate patyręs? O gal smagiausia, kai tų nuotykių mažai?
– Yra posakis: viena kelionės diena būna įspūdingesnė nei metai sėdint ant sofos. Tai nuotykių netrūksta, apie juos galima knygas rašyti… Man smagiausia susipažinti su naujais draugais ir vėliau su jais vėl susimatyti. Žinoma, gerai, jei nėra gedimų ar kažkokių techninių problemų, bet jos neišvengiamos daug važiuojant.
Nemaloniausia patirtis: kai Bulgarijoje kalno posūkyje per liūtį ant asfalto paslydo motociklas ir buvo sugadintas aušinimo radiatorius, bet tai parodė, kaip įvairūs žmonės geranoriškai padeda, ir pavyko susitvarkyti gedimą, ramiai grįžti namo. Pats liūdniausias ir brangiausias nuotykis – Graikijoje Meteoros vienuolyno papėdėje sudaužytas telefonas su visa kelionės maršruto informacija, vėl, laimei, vežuosi atsarginį telefoną ir darausi visas kopijas interneto saugyklose.
– Ar esate kada atostogas praleidęs pasyviu būdu – gulėdamas saulėje paplūdimyje ir prie kokio viešbučio baseino?
– Turiu prisipažinti, nesu buvęs nei Turkijoje, nei Egipte. Tik laimė vieną kartą nusišypsojo ir loterijoje laimėjau kelionę į Mauricijų, tai ten su žmona išbandėme „viskas įskaičiuota į poilsį“. Bet tai tikrai ne mums, sunkiai pragulinėjome savaitę, norėjosi veiksmo.
Todėl su žmona kartą metuose skrendame kur nors savarankiškai ir su nuomotu automobiliu keliaujame po šalį. Labai patiko Kipras, Gran Kanarijos oras ir Ispanijos kalnai.
Rengiasi į Islandiją
– Ar sudėtingas procesas kelionei pasiruošti?
– Per eilę metų jau turiu algoritmus kelionėms pasiruošti. Pirmiausia maršrutas su lankomomis vietomis, dienos kilometražas ir planuojamos nakvynių vietos, pagal orą, atstumą ir kainas priklauso, kempinge ar viešbutyje, tinkami rūbai, įrankiai motociklui bei priedai komfortui.
– Kodėl šiemet renkatės Islandiją?
– Man ji tokia atšiauri, paslaptinga ir tolima šalis, tai kol turiu jėgų ir galimybių, noriu pamatyti ugnikalnius, lavos slėnius, geizerius ir įspūdingus krioklius. Kadangi šalis brangi, tai teko papildomai įsigyti geresnę ir komfortiškesnę įrangą kempingui. Bet apie Islandiją norėčiau kalbėti grįžęs iš jos, o ne dar nematęs.
– Kokius pasaulio kraštus, šalis dar norėtumėte pamatyti?
– Kitąmet jau norėčiau, kur šilčiau, tai greičiausiai planuosiu nuvykti į pietų Italiją, aplankyti Siciliją ir per Albaniją, Kosovą grįžti namo. Ir pagaliau Turkiją su žmona norėtume pamatyti – tik ne prie baseino, o per automobilio langą keliaujant po šalį.
– Kaip šeima, artimieji reaguoja į Jūsų keliones?
– Esu labai dėkingas šeimai už supratimą, žmona Inga nesidžiaugia mano kelionėmis, bet supranta, kad man to reikia ir kenčia. Bet, patikėkite, kai grįžti pasiilgęs namų po 2–3 savaičių, meilė tik sustiprėja ir pagarba šeimai didėja. Už leidimą keliauti vienam stengiuosi atsilyginti bendromis kelionėmis ir kuo daugiau atlikti darbų prie namų, kad būtų kuo mažiau rūpesčių man išvykus.
