Naujausios
Keliuose – nieko naujo
– Teigiate, jog šiltuoju metų laiku, kai vairavimo sąlygos kone idealios, padaugėja pažeidimų keliuose. Sakyčiau, prasilenkiama su logika.
– Tokia tendencija kiekvienais metais. Paaiškinčiau tokį, kaip sakote, loginį prasilenkimą paprastai. Žiemą būtent sudėtingos vairavimo sąlygos vairuotojus verčia susikaupti, važiuoti saugiu greičiu ir kiek įmanoma atidžiau stebėti kelią. O vasarą vairuotojai tiesiog atsipalaiduoja – važiuoja greičiau, plepa telefonu ir nevengia sėsti prie vairo pasivaišinę šampanu ar ir stipriaisiais gėrimais. Toks atsipalaidavimas vieniems kainuoja baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o kiti sukelia ir eismo įvykius.
Vairuotojai ir saugos diržų vasarą kažkodėl nelinkę segėti. Ne tik vairuotojai, bet ir keleiviai. Per paskutines tris savaites Kelių policija apskrities keliuose užfiksavo iki šimto diržų nesegėjimo pažeidimų. Ir atvirai pasakysiu, policijai tai mažų mažiausiai keista – juk visi, atrodo, esame pripratę įlipti į automobilį ir užsisegti saugos diržą. Tačiau būtent vasarą didelė dalis eismo dalyvių pamiršta, kad saugos diržą būtina segėti ne tik lengvuosiuose automobiliuose, važiuojant priekyje ir ant galinės sėdynės, bet ir krovininiuose automobiliuose, ir autobusuose. Trumpai tariant, jei sėdote į automobilį ir radote saugos diržą, vadinasi, būtina jį užsisegti.
Žinote, ką tokie pažeidėjai aiškina policijai? Jie sako norėję pavažiuoti tik dešimt metrų, todėl ir neužsisegė. Ironizuodamas pasakysiu: policija automobilių stovėjimo aikštelėje diržu neprisisegusių eismo dalyvių nestabdo ir nebaudžia. Bet jei išvažiavote į kelią, vadinasi, ši taisyklė yra privaloma ir negali būti jokių išvedžiojimų.
– Prieš kelerius metus kalbėjome apie mobiliuosius, kurių vairuotojai nepasideda net tada, kai važiuoja judriomis miesto gatvėmis. Ar šią problemą ir šiandien įvardytumėte kaip labai aktualią?
– Tiesą sakant, tai jau net nebe problema. Naudojimąsi telefonu vairuojant įvardyčiau nepagydoma liga. Na, nesinaudoja laisvų rankų įranga nemažai vairuotojų ir nors tu ką: ir kalba, ir SMS renka, ir „skrolina“. Žodžiu, vairavimo laiką panaudoja reikalams tvarkyti. O iki nelaimės užtenka kelių sekundžių, žiūri, kad jau ir į šalikelę nuvažiavo. Kai rankoje telefonas, užtenka akimirkos, kad į jį nukreiptos akys nepamatytų raudono šviesoforo signalo arba kliūties kelyje. Mieste nors greitis nedidelis, o jeigu akys į telefoną nukrypsta važiuojant greitkeliu, kur greitis 130 kilometrų per valandą.
Taisyklė yra tokia: vairuojant žvilgsnis turi būti nukreiptas tik į kelią. Ir tai nebūtinai kalbant apie naudojimąsi telefonu, žvilgsnį gali nukreipti ne tik jis, bet ir rankoje laikoma kava, ir sumuštinis, kurio trupinys nukrito ant kelių. Akimirka gali turėti skaudžių pasekmių.
– Važiavimo greitis vasarą irgi padidėja.
– Jei reikėtų pasakyti, kiek iš dešimties vairuotojų važiuoja neviršydami važiavimo greičio, sakyčiau, gal tik koks vienas. Mėgsta lietuviai greitį. Tai rodo ir vidutinio greičio prietaisai, ir stacionarūs matuokliai, ir trikojai. Mieste leistinas greitis 50, o, pavyzdžiui, Architektų gatve, nuo Gardino iki Gegužių gatvės, sugebama skristi ir 130 kilometrų per valandą greičiu. Aplink gyvenamieji kvartalai, prekybos centrai, pilna žmonių!
Nerašyta taisyklė – visi žino apie 10 kilometrų per valandą tolerancijos ribą, kurios neviršijus, nebaudžiama. Todėl jei leistinas greitis 50, tai vairuotojai važiuoja iki 60 kilometrų per valandą, o jei greitis ribojamas iki 30, leidžiama važiuoti iki 40. Tas 10 tolerancijos kilometrų – spraga, kurią vairuotojai įsigudrinę apeiti. Galvoju, kad už bet kokį greičio viršijimą vairuotojams turėtų grėsti bauda, o ne įspėjimas – įspėjimo pažeidėjai nebijo, o pinigų gal būtų gaila.
– Neblaivūs vairuotojai. Apie juos ir jų sukeltus eismo įvykius kalbame metai iš metų. Situacija laikinai pagerėja tik sugriežtinus baudas, bet netrukus viskas grįžta į senas vėžes.
– Girtų prie vairo skaičius tikrai labai neramina. Kalba čia ne tik apie Šiaulių apskritį – prastėja situacija visoje šalyje. Paskutinėmis savaitėmis pastebime dar ir tai, kad mažėja vairuotojų su lengvu girtumu, tačiau drastiškai auga tų, kurie vairuoja būdami vidutinio arba sunkaus girtumo. Policijos reidai pastarosiomis savaitėmis parodo būtent tokią tendenciją. Štai birželio 2-ąją, piko metu, prieš 17 valandą, Šiaulių miesto centre 57 metų moteris, kuriai nustatytas 2,46 promilės girtumas, automobiliu kliudė kelio ženklą. Birželio 8-osios vakaras, po 20 valandos, Šiauliuose neblaivaus 38-erių vyro vairuojamas automobilis kliudė ta pačia kryptimi važiavusį kitą automobilį. Alkoholio matuokliu vyriškiui nustatytas 3,12 promilės girtumas. Kitam vairuotojui nustatomas 3,65 promilės. Kiek toks vairuotojas geba koncentruoti žvilgsnį į kelią?
Nesiimsiu vertinti, ar reikėtų dar kartą griežtinti baudas. Panašu, kad jos duoda tik laikiną efektą. Tačiau esu įsitikinęs, kad, jei nemažai vairuotojų prie vairo sėda būdami neblaivūs ir nebijodami nei baudos, nei teistumo, nei policijos, nei liūdnų, o kartais net tragiškų pasekmių, vadinasi, kažkas mūsų valstybėje padaryta ne taip arba kažkas nepadaryta.
Ir sąmoningumas. Jokios sankcijos, jokie teistumai nepakeis mąstymo, kol pats žmogus nesuvoks, kad vairuoti esant neblaiviam yra nusikaltimas ne tik prieš save, bet ir prieš kitus eismo dalyvius. Ar mažai nelaimių keliuose, kurios šiaip atsitinka? Tai kodėl sėdama prie vairo dar ir padauginus alkoholio?
Pastaraisiais metais vis garsiau kalbama apie nulinę toleranciją prie vairo. Palaikau 100 procentų. Tai išspręstų daug problemų. Kam gerti bokalą arba 100 gramų ir žaisti žaidimą „pripūsiu–nepripūsiu“. Ne policijos reikia bijoti, o to, kad tas šimtas gramų prie vairo gali skaudžiai per kelias sekundes pakeisti gyvenimą ir visai nekaltų žmonių, ir to, kuris gėrė ir vairavo.
Ir norėčiau vairuotojams, pričiuptiems su promilėmis, pasakyti: nustokite policijos pareigūnams aiškinti, kad gėrėte kefyro, gudobelių ekstrakto lašų, naminės giros. Nesąmonė. O jei taip nutiko, antrosios, po 15 minučių, patikros metu alkoholio matuoklis tiesiog rodys nulius.
Kalba – apie toleranciją
– Pakalbėkime apie kitus aktualius dalykus. Kad ir apie mažuosius miesto automobilius ir jų vairuotojus nuo 16 metų. Kokia jūsų nuomonė?
– Šie automobiliai registruojami kaip mopedai ir jų greitis – 50–60 kilometrų per valandą. Trumpai tariant, aš – už. Manau, kad tik pliusai, jei jauni žmonės turi galimybę įgyti praktikos, ir tikiu, kad, kai jiems sueis 18 metų ir galės įgyti vairuotojo pažymėjimą, jiems bus lengviau.
O tėvų norėčiau paprašyti: jei jau nupirkote savo vaikui tokį automobilį, tai pavažinėkite su juo savaitę, kad jis ne tik įgytų praktinės patirties, bet kartu ir eismo kultūros.
Skaudžių avarijų, kurias sukėlė mažųjų automobilių vairuotojai, mes nesame fiksavę, pasitaiko tik nedidelių techninių.
– Kelio atkarpos prie prekybos centro „Saulės miestas“ rekonstrukcija. Apsunkintos eismo sąlygos nemažai vairuotojų piktina, ypač tuos, kuriems dėl transporto priemonių grūsčių išsukimas iš A. J. Greimo gatvės į Tilžės gatvę tampa išbandymu.
– Nepatogumai laikini, ir jie tam, kad paskui būtų geriau. Viskas daroma dėl žmonių saugumo, kad nevyktų eismo įvykiai. Ten, kur gatvių infrastruktūra sutvarkyta, nebeturime problemų. Tiesą sakant, didžiausia problema yra vairuotojų tolerancijos nebuvimas.
Ir posūkis į Tilžės gatvę apsunkintas dėl tos pačios vairuotojų tolerancijos stokos. Juk Tilžės gatvės ir A. J. Greimo gatvių sankirtoje yra nubraižytas „voratinklis“, ir jis tam, kad atsirastų tarpas, pro kurį, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, vairuotojai galėtų išsukti iš A. J. Greimo gatvės. Kai kuriems kažkodėl atrodo, jei jau vyksta remontas, tai galima nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, nepaisyti kelio ženklinimo ir važiuoti, kaip nori. Tikrai ne. Sustoti ant „voratinklio“ yra pažeidimas, ir jis negali būti toleruojamas.
Kartu noriu paraginti vairuotojus: jei nėra būtinybės šiuo metu važiuoti per centrą, geriau to ir nedarykite, o kelionės tikslus pasiekite važiuodami kitomis gatvėmis.
