Naujausios
„Kai mano dvidešimties metų senumo Ukrainoje pagamintas automobilis „Slavutič“ ima gesti, žmona šaiposi: nenorėjai dovanų elektromobilio, tai ir kentėk, nesiskųsk“, – juokėsi 67 metų Kopankų kaimo seniūnaitis Olegas Čumakas.
Seniūnaitis visą laiką juokėsi pasakodamas istoriją, kaip jį pažadais padovanoti elektrinį automobilį bandė papirkti viena įmonė, norėjusi gauti leidimą steigti šachtą ličio kasimui Kopankų kaime.
Spėjama, kad kaimo laukuose esančio ličio, kuris yra naudojamas telefoninių, mašinininių ir kitokių akumuliatorių gamyboje, vertė siekia kelis milijardus eurų. Šis telkinys buvo pavadintas Polohivkos vardu, nes prie gretimo Polohivkos kaimo buvo rasta gausiausiai ličio. Tačiau laikui bėgant kaimas sunyko ir tapo pavaldus Kopankams.
Geologai dar prieš pusšimtį metų nustatė, kad Ukrainos teritorijoje keturiose vietose yra ličio telkiniai. Du iš jų, Zaporižės bei Donecko regionuose, šiuo metu jau randasi Rusijos okupuotose teritorijose. Kiti du telkiniai, minėtas Polohivkos bei Dobros, yra 400 km nuo fronto linijos esančiame Kirovogrado regione.
Didžiausias telkinys yra būtent Polohivkoje, tačiau litis čia randasi 500–600 metrų gylyje, todėl spėjama, kad šachtos įrengimas kainuotų apie ketvirtadalį milijardo JAV dolerių. Kiek tiksliai ličio yra Polohivkos telkinyje nežinoma. Anksčiau buvo skelbiama, jog 0,7 mln. tonų, tačiau dabar kai kurie ekspertai nurodo kelis kartus didesnį kiekį.
Dėl šachtos pastatymo kaštų bei buvusių nedidelių ličio kainų dešimtmečius Polohivkos telkiniu niekas nesidomėjo. Išpopuliarėjus mobiliems telefonams bei ėmus gaminti elektromobilius ličio kainos sukilo ir į Kopankus ėmė belstis ir investuotojai, o kai kurie apylinkės tarybą viliojo pažadais kaimą paversti “Ukrainos Dubajumi”.
2017 metais vyriausybė licenziją suteikė naujai įsisteigusiai įmonei „Ukrainos ličio išgavimas“, kuri per aštuonerius metus darbų nepradėjo.
„Tos įmonės pažadai buvo kuklesni už kitų dvejų kandidatų ir atrodė realiausi, bet negalėjom numatyti, kad ji veiklos nepradės. Labiausiai mus gundė įmonė, vadovaujama jaunų vadybininkų, kurių vienas pasinėrė į fantazijas, bandydamas mane įtikinti. Prieš lemiamą seniūnijos tarybos balsavimą pasivedė mane į šoną ir pasakė, jog laimėję konkursą čia steigs ne tik akumuliatorių, bet ir elektrinių automobilių gamyklą, todėl gyvensime turtingiau už dubajiečius. Kad galutinai mane suviliotų, pažadėjo pirmam padovanoti čia pagamintą automobilį, o paskui po tokį įteikti visiems kaimo gyventojams“, – pasakojo O.Čumakas.
Penkioliktus metus seniūnaičio pareigas einantis vyriškis neslėpė, jog pasirašydami sutartį tikėjo, kad įmonė įdarbins 30 kaimiečių šachtos statybose, išasfaltuos kelius, suremontuos vaikų darželį ir kasmet skirs lėšų socialiniams projektams. Tačiau konkurso laimėtojai perimtoje teritorijoje pastatė tik specialų automobilį su miegamuoju kambariu, kuriame apgyvendino zoną prižiūrintį sargą. Tiesa, prieš ketverius metus buvo pasikvietę vieną Turkijos įmonę, kuri turėjo ištirti kokiame gylyje yra didžiausi ličio klodai, tačiau tyrimai nutrūko dėl 2022 metais Maskvos pradėto karo.
Vyras surimtėjo pradėjęs pasakoti, jog kaimas merdėja. Prieš tris dešimtmečius Kopankuose gyveno 1200 žmonių, o dabar liko tik trečdalis. Išardžius kolūkius ir užsidarius aplinkinėms įmonėms tapo striuka su darbu, ir dalis jaunų žmonių išsikėlė.
„Seniūnaičiu tapau atėjęs iš mokyklos, kurioje dirbau fizinio lavinimo mokytoju. Mokykla buvo uždaryta, nes moksleivių sumažėjo nuo 120 iki 30. Neliko ir vaikų darželio, pašto. Vaistų nusipirkti atgabena speciali mašina, o socialinis autobusas kas kelias dienas veža į rajoninį centrą, norinčiųjų yra daug, todėl tenka užsirašyti į eilę“, – liūdnai kalbėjo O.Čumakas.
Smolinės apylinkės, į kurią įeina ir Kopankų kaimas, seniūnas Nikolajus Mazura irgi viliasi, kad Kyjivui su Vašingtonu pasirašius sutartį bus įkurta šachta ličiui kasti. Juolab, kad seniūnijoje yra daug kasybos patirtį turinčių specialistų, kurie šiuo metu yra bedarbiai, nes veiklą jau keletą metų pristabdė Smolinės urano kasykla, nors urano rūdos ten dar yra. Prieš 52 metus Smolinės gyvenvietė buvo įkurta apgyvendinti minėtos kasyklos darbuotojams, dabar čia prisiregistravę devyni tūkstančiai žmonių.
„Mums niekas iš Kyjivo dėl ličio kasyklos steigimo dar neskambino, tuo domisi vien žurnalistai. Esam pasiruošę darbams apjungti Kopankės gyventojus ir Smolinės specialistus. Labai svarbu, kad, steigiant kasyklą, būtų laikomasi ekologinių bei sanitarinių reikalavimų, mat tų kaimų gyventojai prisibijo, jog ličio gavybai bus sunaudojama daug vandens ir gali nusekti šulinia“, – teigė seniūnas.
N.Mazura pasakojo, jog karo metu dalis gyventojų iš Smolinės išsikėlė, tačiau tuo pačiu čia buvo apgyvendinta tūkstantis persikėlėlių iš pafrontės. Tai daugiausiai senyvi asmenys, kuriems reikėjo parūpinti tiek gyvenamą vietą, tiek priežiūrą. Dėl mažėjančio gimstamumo Smolinėje iš penkių vaikų darželių liko vienas, viena – ir mokykla.
–
Ličio kainos viršūnę buvo pasiekusios pirmame 2023 metų ketvirtyje, kai vidutinė tonos kaina pasaulinėje rinkoje siekė 54 tūkstančius JAV dolerių. Skubiai atsidariusios naujos šachtos sukėlė metalo perteklių, tad pastaruosius dvejus metus ličio kainos krito. Šiemet jo vidutinė kaina pagal prognozes svyruos apie 11 tūkstančių JAV dolerių, tačiau ateityje metalas turėtų brangti.Didžiausi ličio karbonato telkiniai yra Amerikos žemyne: Bolivijoje Argentinoje, JAV ir Čilėje (atitinkamai 21, 20, 11, 10 mln. tonų). Europoje didžiausi ličio resursai, siekiantys 3,1 mln. tonų yra rasti Vokietijoje. Ukrainoje ličio spėjamai gali būti daugiau, tačiau trūksta tikslių tyrimų.
