Naujausios
„Akmens dialogai“ ir „Akmentakiai“ Pakruojyje
Akmens skulptorių pleneras „Akmens dialogai 3“ Petrašiūnų dolomito karjeruose prasidėjo rugpjūčio 7 dieną. Skulptoriai kuria iš dolomito – trapaus ir kaprizingo nuosėdinės kilmės mineralo. Šių metų tema – „Pasakojimai apie Pakruojį“.
Karjere darbuojasi Arvydas Ališanka, Stasys Juraška, Jonas Gencevičius, Valius Remeika bei latviai Dmitrijus Volkovas, Alina Petkune iš Daugpilio, Rūta Patmalniece iš Rygos. Simpoziumą antrus metus kuruoja skulptorė Aušra Jasiukevičiūtė.
Pasak organizatorių, projekto „Akmens dialogai“ tikslas – suburti profesionalius akmens skulptorius, kurie, pasinaudodami karjeruose iškasama žaliava, galėtų kurti dar nematytas mūsų krašte skulptūras.
Dvi dienas, rugpjūčio 16 ir 17, karjerai bus atviri lankytojams – su skulptoriais galės susitikti visi norintieji, tik būtina išankstinė registracija. Karjerų lankymas ir susitikimas su autoriais – kasmetinė „Akmens dialogų“ tradicija.
Skulptoriai Petrašiūnų karjeruose darbuosis dvi savaites. Sukurtos skulptūros bus pristatytos rugpjūčio 23 dieną Pakruojo miesto šventėje „Marso kanjonai“.
Pirmasis pleneras Petrašiūnų karjeruose vyko 2022 metais, jame darbavosi septyni skulptoriai. Simpoziumo idėja gimė diskutuojant, kuo Pakruojis įdomus, unikalus – nuspręsta atverti karjerus lankytojams, juos įveiklinti, organizuoti renginius. Pirminis sumanymas karjeruose organizuoti koncertą „Marso kanjonai“ išsiplėtė – taip gimė „Akmens dialogai“.
Pirmasis simpoziumas buvo be temos, antrasis sietas su pirmojo Pakruojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose data (1531).
Planuojama, kad karjeruose sukurtos ir nuolatinėse vietose pastatytos skulptūros susijungs į kultūrinio turizmo maršrutą „Akmentakiai Pakruojyje“ – bus pagamintas žemėlapis su trumpu skulptūrų ir jų autorių pristatymu. Skulptūrą „Akmentakiai“ pirmojo simpoziumo metu sukūrė koordinatorius Algirdas Kuzma.
Tikimasi, kad „Akmentakiai Pakruojyje“ taps dar vienu susidomėjimo objektu turistams.
Medyje įprasmino piligrimystę
Rugpjūčio 9–11 dienomis Joniškio rajone, Gataučiuose, sodyboje „Saulėtosios naktys“, vyko medžio drožėjų pleneras „Piligrimystė Lietuvoje ir Joniškio krašte“.
Šimtamečių obelų sode iš medžio kūrė Arūnas Vizbaras (Joniškio r., Jurdaičiai), Valdas Tamutis (Šiauliai), Audrius Lindautas (Telšiai), Kęstutis Kasperavičius (Radviliškis), Žaneta Limbaitė-Šimkuvienė (Šiauliai), Arvydas Matulevičius (Kalvarija).
Tris dienas vykusiame renginyje pristatytas piligriminis kelias „Camino Lituano“, koncertavo Gataučių vokalinis ansamblis, Kirnaičių folkloro ansamblis „Klėčia“, vyko medžio ir gamtos menų dirbtuvės vaikams ir suaugusiems.
„Pirmas blynas šiek tiek prisvilęs, bet gavosi geriau nei gerai“, – iniciatyvą feisbuke įvertino rengėjai.
Pleneras atsiskyrė nuo festivalio
Rugpjūčio 3–8 dienomis Šiauliuose, Zubovų rūmuose, trys dešimtys dailininkų iš Lietuvos ir užsienio dalyvavo plenere-simpoziume „Saulės Šiauliai“.
Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ organizuotas pleneras vyko šešias dienas. Viena diena anksčiau prasidėjo ir viena diena ilgiau tęsėsi taip pat „Laiptų galerijos“ organizuotas festivalis „Šiaulių Monmartro respublika“ – plenero dalyviai aktyviai dalyvaudavo ir festivalio programoje – parodų atidarymuose, koncertuose, susitikimuose.
Anksčiau pleneras būdavo dailės festivalio „Šiaulių Monmartro respublika“ dalis, šiemet pleneras tapo atskiru renginiu. Koks formatas bus pasirinktas kitąmet, dar svarstoma.
Tema „Saulės Šiauliai“, sakė K. Alseikė, gimė neatsitiktinai: „Per praeitus plenerus imdavomės tematiškai spręsti kažkokią spalvą, kad suvienytumėme projektuojamą parodą iš plenero darbų, šiemet pradėjome svarstyti: į plenerą susirenka labai daug menininkų, jie visi yra skirtingi, norėjome sužinoti, kaip menininkai, čia gyvenantys, atvykstantys, mato Šiaulius, kas jiems yra Šiauliai, kokia emocija, kokie vaizdiniai susieja.“
Plenere „Saulės Šiauliai“ dalyvavo aštuoni šiauliečiai menininkai: Petras Rakštikas, Vaiva Kovieraitė-Trumpė, Rokas Šakys, Birutė Kuicienė, Gražina Arlauskaitė-Vingrienė, Rytis Garalevičius, Kornelijus Užuotas, Zita Vilutytė.
Kūrė ir užsieniečiai: Oleg Prontenko, Anastasia Prontenko, Matvej Vaisberg iš Ukrainos, Inta Klasone, Aldis Klavinš, Solvita Spirge-Sene iš Latvijos, Jofke van Loon, Merlijn Voncken iš Nyderlandų, Gagik Parsamian iš Lenkijos, Pharaon Mirzoyan iš Armėnijos. Nors buvo planuota, neatvyko estai.
Kiti Šiauliuose kūrę dailininkai: Antanas Jasenka, Algimantas Puipa, Ilona Daujotaitė-Janulienė, Živilė Jasutytė, Dalia Karatajienė, Aistė Kisarauskaitė, Juozas Pranckevičius, Lilija Puipienė, Edita Radvilavičiūtė-Utarienė, Giedrė Riškutė iš Vilniaus, Živilė Bardzilauskaitė-Bergins iš Kauno, Vaidė Gaudiešiūtė iš Klaipėdos.
Programą papildė „Master Class“ „Vincas Kisarauskas (1934–1988) ir jo kūryba“, jame dalyvavo dr. D. Karatajienė, dr. A. Kisarauskaitė, Jonas Nekrašius. Dar vieną „Master Class“ vedė menininkė Jofke van Loon iš Nyderlandų.
Plenero-simpoziumo metu A. Jasenkos paroda „Paviršiai/Surfaces“ atidaryta Pakruojo sinagogoje, G. Riškutės „Šilta spalva ir juoda linija“ – Kuršėnų kultūros centro parodų salėje.
Zubovų rūmuose sukurti darbai bus pristatyti rugpjūčio 29 dieną Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvare, buvusio „Baltijos“ restorano vitrinose. Kūrybą praeiviai galės apžiūrėti visą mėnesį.
Užventis mene ir Kelmės akmentašystės tradicija
Kelmės rajone, Užventyje, akvarelės pleneras, meninės kalvystės ir šamoto skulptūrų kūrybos stovykla-festivalis „Užventis MENE XV. 2024“ vyko liepos 2–12 dienomis. Šių metų šūkis skelbė: „Vėsi kelē ė nomos ved“ („Visi keliai į namus veda“).
Ventos saloje penki keramikai kūrė šamoto skulptūras, Užvenčio dvaro teritorijoje akvareles liejo trylika dailininkų, darbavosi trylika kalvių.
Stovyklos-festivalio programoje buvo ne vienas renginys. Šeiko šokio teatras rodė įvietintą šokio spektaklį-ekskursiją „Soteria“ (režisierė Dovilė Binkauskaitė). Prie Užvenčio kraštotyros muziejaus vyko respublikinis dainuojamosios poezijos festivalis „Už Ventos-2024“, Užvenčio kraštotyros muziejuje buvo pristatyta tautodailininko Sauliaus Kronio kūrybos paroda „Tradicijų dermė – kryžių viršūnėse“, vyko seminaras „Kalviškosios kryždirbystės raidos aspektai“.
Į Užventį atvykę kalviai kūrė nedidelio formato savo gimtųjų vietų – koplytstulpio, stogastulpio ar istorinio bažnyčios kryžiaus – kopiją. Taip kiekvienas kalvis Užvenčiui padovanojo savo brangiausios vietos simbolį.
Paskutinę festivalio dieną, liepos 12-ąją, Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje pristatyta respublikinė kalviškosios kryždirbystės paroda „Užventis. Šimtas saulių geležinių“ – taip pradėtas minėti kitais metais vyksiantis Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčios 200 metų jubiliejus. Artėjančiam jubiliejui dedikuota išskirtinė paroda – didžiausia šiuolaikinės kalviškosios kryždirbystės paroda Lietuvoje.
Lankytojams bažnyčioje pristatyti ir akvarelės darbai.
Festivalis tradiciškai atsisveikino vėlų vakarą – sulaukus prietemos, Ventos saloje atidengtos Ugnies skulptūros – liepsnų liežuvių ir žaižaruojančių kibirkščių išdegti šamoto kūriniai.
Šamoto skulptūras kūrė Živilė Bardzilauskaitė-Bergins, specialiai festivaliui iš Vokietijos parvykusi jos dukra Domilė Ragauskaitė-Svirnelienė, Tiina Kaljuste (Estija) ir šamoto skulptūrų kūrimo Užventyje pradininkai Irena ir Vilius Šliuželiai.
Menininkai sukurtus kūrinius palieka Užventyje – jų darbais gali grožėtis visi, besilankantys Užvenčio kraštotyros muziejaus ir Užvenčio dvaro malūno erdvėse.
Jau penkiolika metų Užventyje kūrėjus suburiantys renginiai yra skirti įamžinti rašytojų šviesuolių Šatrijos Raganos (Marijos Pečkauskaitės), Žemaitės (Julijos Žymantienės), Povilo Višinskio, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jono Smilgevičiaus atminimą.
Tarptautinis akvarelininkų pleneras pradėtas organizuoti taip pat 2009 metais, minint Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimą. Akvarelės technika kuriantys dailininkai pasirinkti neatsitiktinai: ieškota sąsajų su dvarų kultūra, be to, iš Užvenčio yra kilęs žinomas Lietuvos tapybos ir akvarelės meistras, Lietuvos akvarelininkų AQUA 12 grupės įkūrėjas ir vadovas Eduardas Urbanavičius (1931–2008).
Dar vienas svarbus renginys liepos 15–30 dienomis vyko Kelmėje – vienuoliktasis akmentašių simpoziumas-kūrybinė stovykla šiemet buvo skirta akmentašystės pradininko Kelmėje Juozo Liaudanskio (1904–1989) 120-osioms gimimo metinėms ir Kelmės miesto 540 metų jubiliejui.
Skulptoriai Kelmę papuošė penkiomis skulptūromis. Iš Kelmės rajono kilusio Alberto Martinaičio skulptūra „Šv. Cecilija“, pastatyta prie Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios, įprasmina ilgametį etnokultūros ir etnomuzikavimo Kelmėje puoselėjimą.
Kelmiškio akmentašio ir simpoziumų organizatoriaus Valdo Bandzos ugniagesių globėjas „Šv. Florijonas“ įsikūrė prie Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastato.
Šalia Kelmės rajono savivaldybės vietą rado klaipėdiečio Jono Virbausko skulptūra „Sukaktys“. Šiauliečiai Kazys Bimba ir Jonas Vaicekauskas sukurtas skulptūras pavadino vienodai – „Kražantė“. K. Bimbos skulptūra pastatyta prie Kelmės seniūnijos pastato, J. Vaicekausko – Draugystės parke.
Simpoziumo metu Kelmės kultūros centre, Juozo Liaudanskio galerijoje, atidaryta akmentašių simpoziumų skulptorių K. Bimbos, J. Vaicekausko, A. Martinaičio, V. Bandzos, J. Virbausko paroda.
Akmentašystės tradicija siejama su skulptūrų meistro Juozo Liaudanskio, 1934 metais apsigyvenusio Kelmėje, veikla. Jis kūrė antkapinius paminklus, miestą puošė skulptūromis, o 6–8 dešimtmečiais jaunesnius kūrėjus ėmė mokyti akmentašystės.
2004 metais, minint J. Liaudanskio 100-ąsias gimimo metines, buvo organizuota pirmoji akmentašių kūrybinė stovykla. Per vienuolika simpoziumų sukurtos ir Kelmei padovanotos 53 skulptūros.
2021 metais akmentašystės tradicija Kelmėje įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Čiuteliuose pagerbtas generolas P. Plechavičius
Liepos 1–5 dienomis Radviliškio rajone, Čiuteliuose, Eugenijaus Miselio ūkyje, kur 1930–1940 metais ūkininkavo generolas Povilas Plechavičius (1890–1973), vyko Radviliškio viešosios bibliotekos organizuotas medžio drožėjų pleneras.
Plenere dalyvavo Ričardas Ramanauskas, Eugenijus Arbušauskas, Eduardas Titas, Egidijus Impolis, Dalius Žymantas, Aurimas Šimkus. Tautodailės meistrai skulptūromis, papuoštomis radviliškiečio kalvio Stanislovo Špuko metalo darbais, įprasmino generolo P. Plechavičiaus ūkininkavimo Čiuteliuose istorinį laikotarpį.
Šešios medžio skulptūros pristatytos per plenero uždarymą liepos 5 dieną. Menininkų darbai papuošė P. Plechavičiaus puoselėto dvarelio teritoriją, o suolelis saugo generolo atminimą Radviliškio viešosios bibliotekos kiemelyje.
E. Miselio ūkis šiuo metu yra ten, kur stovėjo generolo P. Plechavičiaus dvaras (generolas čia ūkininkavo 10 metų). Ūkyje saugoma daug autentiškų daiktų, nuotraukų, primenančių generolo gyvenimą, jo nuveiktus darbus. Tikimasi, kad Čiuteliai taps dar vienu turistų traukos centru.
Radviliškyje liepą kūrėjus subūrė dar vienas renginys – XIV respublikinis dailės mokytojų ir dailininkų seminaras-pleneras „Kurkime kartu 2024“. Plenere dalyvavo 18 kūrėjų iš Radviliškio miesto, rajono ir Šiaulių miesto.
Plenero „Kurkime kartu 2024“ paroda „Kad giria žaliuotų“ iki rugsėjo 13 dienos veiks Radviliškio miesto kultūros centre.
Plenerai – švenčių dalis
Birželio 8 dieną vykusioje tradicinėje Akmenės rajono šventės „Akmens smuikelis 2024“ programoje tarp gausių renginių buvo ir pleneras „Žaliuojantis Akmenės kraštas“. Dailės mylėtojus pleneras subūrė Akmenės gamtos ir kultūros parke.
Rugpjūčio 19–24 dienomis Naujoji Akmenė švęs 75-ąjį jubiliejų. Šventės programoje – ir rugpjūčio 22 dieną vyksiantis meno pleneras su Akmenės krašto menininkais bei jaunaisiais Akmenės rajono meno mokyklos atlikėjais Naujosios Akmenės kultūros rūmų terasoje ir miesto alėjoje.
