Žvyrkelis valdžiai – neįveikiama kliūtis

Lau­kia ir ne­su­lau­kia

Į "Šiau­lių kraš­tą" krei­pė­si Šap­na­gių kai­mo gy­ven­to­jai. Raš­tu iš­dės­tė, ko­kio­mis są­ly­go­mis jie gy­ve­na vos še­ši ki­lo­met­rai nuo Šiau­lių mies­to.

"Dau­giau­siai pro­ble­mų dėl žvyr­ke­lio, nuo ku­rio gy­ven­to­jai skęs­ta dul­kė­se ir ga­di­na sa­vo au­to­mo­bi­lių va­žiuok­les. Ir tai ga­li­ma va­din­ti gy­ve­ni­mą XXl am­žiu­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je? Bū­tų juo­kin­ga, jei ne­bū­tų grau­du", – ra­šo­ma laiš­ke re­dak­ci­jai.

Anot žmo­nių, už vis­ką at­sa­kin­ga Gin­kū­nų se­niū­nė, ta­čiau ji esą tei­gia, kad ke­lių re­konst­ra­vi­mui pi­ni­gų nė­ra. "Nors dar nuo 1995 me­tų bu­vo kal­bė­ta, kad tvar­kys gat­ves. Pas­kui ėmė sa­ky­ti kad, kol ne­pa­da­rys ap­link­ke­lio, as­fal­to ne­bus. Ta­čiau 2019 me­tais ap­link­ke­lis tu­rė­tų bū­ti pri­duo­tas. Gal mes ak­li, kad jo ne­ma­to­me?"

Per Šap­na­gius – į Ši­lu­vą

Šap­na­giai. Kai­mas ke­li ki­lo­met­rai nuo Gin­kū­nų gy­ven­vie­tės, se­niū­ni­jos cent­ro. Šap­na­giuo­se – dvi gat­vės: Jaz­mi­nų ir Aly­vų. Abi – žvyr­ke­lio.

Kaip tik di­de­liu grei­čiu Jaz­mi­nų gat­ve pra­skrie­ja leng­va­sis au­to­mo­bi­lis, pa­skui – sun­kias­vo­ris. Dul­kių de­be­sys pa­sklin­da ore, įky­riai len­da į no­sį ir akis.

An­ta­no Ku­le­vi­čiaus kie­mas – prie pat ke­lio. Vy­ras sa­ko jau įpra­tęs, kad die­ną, kai vė­jo kryp­tis – na­mo pu­sėn, dėl dul­kių net į kie­mą ne­ga­li išei­ti.

Cent­ri­nė­je kai­mo Aly­vų gat­vė­je gy­ve­nan­tys Rū­ta ir Ro­mual­das Rau­ga­lai, prieš dvi de­šim­tis me­tų pa­li­kę na­mus Šiau­liuo­se, iki šiol džiau­gia­si to­kiu spren­di­mu. Prob­le­ma tik vie­na: žvyr­ke­lis. Dul­kių ka­muo­liai už­val­do vi­są Rau­ga­lų so­dy­bą: nugula ant lan­gų stik­lų, ant ki­emo, o tven­ki­nį už­deng­da­mi tar­si plu­ta.

Kad kas pa­si­keis­tų, su­tuok­ti­niai ne­tu­ri vil­ties – ne­rū­pi val­di­nin­kams Šap­na­gių gy­ven­to­jai. Ge­rai, anot po­nios Rū­tos, kad juos dar kiek­vie­nais me­tais pri­si­me­na mal­di­nin­kai, ke­liau­jan­tys iš Kry­žių kal­no į Ši­lu­vą. Ke­liau­nin­kus šap­na­giš­kiai ta­me pa­čia­me žvyr­ke­ly­je pa­si­tin­ka su vai­šė­mis, kad at­si­pūs­tų.

Ir tai ga­li­ma va­din­ti gy­ve­ni­mą XXl am­žiu­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je?

Šap­na­giai – vie­na, Žei­miai – kas ki­ta?

Dar vie­na Jaz­mi­nų gat­vės gy­ven­to­ja Orin­ta Šim­ke­vi­čie­nė pa­sa­ko­ja, net skal­bi­nių kie­me ne­džiaus­to – džio­vin­ti juos lau­ke to­ly­gu iš­vis ne­plau­ti, vis tiek par­si­neš pur­vi­nus.

Ma­žą duk­ry­tę au­gi­nan­čios mo­ters žo­džiais, Šap­na­gių kai­mo Jaz­mi­nų gat­vė "greit­ke­liu" virs­ta šil­tuo­ju me­tų lai­ku, ypač sa­vait­ga­liais, kai į Kry­žių kal­ną, ap­lan­kę Nai­sius, vis su­ka ir su­ka tu­ris­tų au­to­bu­sai. Ken­čia gy­ven­to­jai ir nuo že­mės ūkio tech­ni­kos, vil­ki­kų ke­lia­mų dul­kių.

"At­va­žiuo­ki­te, kai vyks "Nai­sių va­sa­ros" fes­ti­va­lis, pa­ma­ty­sit, kas čia da­ro­si", – siū­lo pa­šne­ko­vė.

Kai orai lie­tin­gi, anot jos, žvyr­ke­lis tam­pa toks duo­bė­tas, kad gy­ven­to­jams ne­ra­mu dėl sa­vo au­to­mo­bi­lių. Ne­pai­sant to, anks­tes­niais me­tais kai­mo ke­lias grei­de­rį ma­ty­da­vo tik ke­le­tą kar­tų per se­zo­ną. Ak­ty­viau grei­de­riuo­ti pra­dė­ta pa­sta­rai­siais mė­ne­siais, kai gy­ven­to­jai dėl pra­stų gy­ve­ni­mo są­ly­gų krei­pė­si į ati­tin­ka­mas ins­ti­tu­ci­jas.

O. Šim­ke­vi­čie­nė su dar ke­liais kai­mo gy­ven­to­jais ne sy­kį ban­dė ieš­ko­ti at­sa­ky­mo, ko­dėl gre­ta se­niū­ni­jos cent­ro esan­tys Šap­na­giai – nie­kam ne­rū­pi. Juo­lab kad prie­mies­ti­nė­je gy­ven­vie­tė­je pa­sta­rai­siais me­tais ėmė kur­tis jau­nos šei­mos su vai­kais.

Šap­na­giš­kė pa­tei­kia su­klus­ti ver­čian­tį pa­vyz­dį: štai Šap­na­giuo­se nė­ra ke­lio, nė­ra bend­ruo­me­nės cent­ro, nė­ra se­niū­nai­tės, nė­ra net vie­šų erd­vių, ku­rio­se ga­lė­tų vyk­ti gy­ven­to­jų su­siė­ji­mai, šven­tės, kur bū­tų pa­sta­ty­ti suo­le­liai kai­my­nams pa­bend­rau­ti, įreng­tos vai­kų žai­di­mų aikš­te­lės. Prie­žas­tis ta, kad ab­so­liu­čiai vi­si iki vie­no Šap­na­gių plo­tai yra pri­va­tūs ar­ba iš­nuo­mo­ti, o pri­klau­san­čių vals­ty­bei nė­ra. Tie­sa, kaž­ka­da tink­li­nio, krep­ši­nio aikš­te­lės gy­ven­to­jams bu­vo įreng­tos pri­va­čia­me plo­te. Nep­ri­gi­jo. Nie­kas ne­no­rė­jo lįs­ti į pri­va­čią te­ri­to­ri­ją.

Kai­mas, ku­ria­me ne­ma­žai gar­baus am­žiaus žmo­nių, ne­tu­ri ir par­duo­tu­vės – at­va­žiuo­ja tik "ant ra­tų".

Tuo tar­pu už ke­lių ki­lo­met­rų esan­čiuo­se Žei­miuo­se gy­ve­ni­mas, sa­ko šap­na­giš­kė, ver­da: k­lo­ja­mi van­dens ir ka­na­li­za­ci­jos tink­lai, gra­žios vie­šo­sios erd­vės, ku­rio­se, ką veik­ti ran­da ne tik ma­žie­ji žei­miš­kiai, bet ir suau­gu­sie­ji.

Kai­my­nai gal­vo­ja, kad gy­ven­vie­čių skir­tu­mai at­si­ra­dę dėl to, jog Žei­miuo­se gy­ve­na Gin­kū­nų se­niū­nė Vi­li­ja Kva­sie­nė, taip pat ir anks­tes­nis se­niū­ni­jos va­do­vas.

Dū­rė pirš­tu į se­niū­nę

Pra­šy­da­mi pa­si­rū­pin­ti ke­lių per Šap­na­gių gy­ven­vie­tę prie­žiū­ra ir as­fal­ta­vi­mu gy­ven­to­jai iš­siun­ti­nė­jo raš­tus Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei, AB "Ke­lių tar­ny­ba", Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jai.

AB "Ke­lių tar­ny­ba" Šiau­rės Va­ka­rų re­gio­no va­do­vas Ar­vy­das Na­ra­daus­kas gy­ven­to­jams pa­tei­kė at­sa­ky­mą, jog Šap­na­gių kai­mo ke­liai pri­klau­so Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei, tad ir kreip­tis dėl prie­žiū­ros bei re­konst­ra­vi­mo rei­kė­tų į ją.

Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos at­sa­ky­mas – ana­lo­giš­kas: už "rei­ka­lą" at­sa­kin­ga ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė.

Pa­sak Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus Gi­pol­do Kark­le­lio, "vie­ti­nės reikš­mės ke­lių ir gat­vių prie­žiū­rą bei ei­na­mą­jį re­mon­tą or­ga­ni­zuo­ja se­niū­nai iš se­niū­ni­jai ski­ria­mų Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos bei Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės lė­šų, to­dėl dėl gat­vių prie­žiū­ros dar­bų pra­šo­me kreip­tis į Gin­kū­nų se­niū­ni­jos se­niū­nę".

Anot Ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vo, ra­jo­no se­niū­nai su kai­mų bend­ruo­me­nė­mis ir se­niū­nai­čiais yra ap­svars­tę pa­gei­dau­ja­mų re­konst­ruo­ti ar re­mon­tuo­ti vie­ti­nės reikš­mės ke­lių ir gat­vių są­ra­šą, ir pa­tei­kę jį ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bei. Šap­na­gių gat­vės į pa­tvir­tin­tą prio­ri­te­ti­nį re­konst­ruo­ti­nų ra­jo­no gat­vių są­ra­šą ne­pa­te­ko, nes, anot G. Kark­le­lio, Gin­kū­nų se­niū­nė šio kai­mo gat­vių net ne­siū­lė.

Apie sa­vo kai­mo pro­ble­mas žmo­nės laiš­ku pra­bi­lę ir nai­siš­kiui Sei­mo na­riui Ra­mū­nui Kar­baus­kiui. At­sa­ky­mo iš jo kol kas ne­su­lauk­ta.

As­fal­to ir ki­tų pa­to­gu­mų dar teks pa­lauk­ti

Gin­kū­nų se­niū­ni­jos va­do­vė Vi­li­ja Kva­sie­nė šap­na­giš­kių pro­ble­mą ži­no. Ta­čiau apie šios gy­ven­vie­tės gat­vių re­konst­ra­vi­mą min­čių ne­tu­ri bent jau, kol ne­bus įreng­tas pla­nuo­ja­mas ap­link­ke­lis nuo Gin­kū­nų gy­ven­vie­tės apy­lin­kių ir ker­tan­tis Šap­na­gių kai­mą. Bet ir to pla­nuo­ja­mo ap­link­ke­lio dar­bai ne­pra­dė­ti, kol kas yra tik pro­jek­tas.

V. Kva­sie­nės žo­džiais, Šap­na­giai nė­ra iš­skir­ti­niai žvy­ruo­tu ke­liu. Se­niū­ni­jo­je, anot jos, yra 49 ki­lo­met­rai ke­lio, iš jų tik 15 pro­cen­tų as­fal­to.

"Ži­no­ma, no­rė­tų­si pa­dė­ti gy­ven­to­jams, ir ne tik Šap­na­gių kai­mo. Pa­dė­ti ne vien gat­vių re­konst­ra­vi­me, bet ir vandens–kanalizacijos įren­gi­me. De­ja, tai di­džiu­liai pi­ni­gai ir yra jų tiek, kiek yra", – sa­kė se­niū­nė.

Ji sa­ko gal­vo­jan­ti, ką rei­kė­tų pa­da­ry­ti, kad Šap­na­giuo­se su­ma­žė­tų ke­lio dul­kė­tu­mas. Gal­būt bus nu­spręs­ta iš­bars­ty­ti ri­ša­mą­ją drus­ką, ku­ri "su­riš­tų" dul­kes ir iki grei­de­ria­vi­mo jas su­lai­ky­tų.

V. Kva­sie­nė at­rė­mė Šap­na­gių kai­mo žmo­nių įta­ri­mus, kad kai­my­ni­nė Žei­mių gy­ven­vie­tė "tie­siog žy­di", nes jo­je gy­ve­na pa­ti se­niū­nė. Anot va­do­vės, šio kai­mo ke­liai – ne jos nuo­pel­nas, nes išas­fal­tuo­ti se­niai. Gat­vių ap­švie­ti­mas – taip pat se­nas rei­ka­las.

O vai­kų žai­di­mų aikš­te­lė gy­ven­vie­tė­je įreng­ta, nes Žei­miai skir­tin­gai nei Šap­na­giai tu­rė­jo vals­ty­bi­nės že­mės plo­tą.

Van­dens ir ka­na­li­za­ci­jos tink­lai Žei­miuo­se at­si­ra­do, nes šio pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mui pa­ga­liau su­lauk­ta ei­lės.

"Ir ne­me­luo­siu, man as­me­niš­kai sma­gu dėl at­si­ra­du­sių pa­to­gu­mų gy­ven­to­jams", – sa­kė V. Kva­sie­nė.