Teritorijos buvo užterštos padangomis

AAD nuotr.
Krūvos bešeimininkių padangų iš tiesų turi šeimininkus ir jiems gali tekti atsakyti už aplinkos teršimą.

Šiaulių aplinkosaugininkai vieną po kito išaiškino penkis aplinkos teršimo padangomis atvejus.

Vykdydami tikslines išvykas, Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai bankrutuojančioje ŽŪB „Artumė“ Godų kaime, Radviliškio rajone, surado 102 lengvųjų automobilių, sunkvežimių ir kombainų, traktorių padangas. Šiuo metu aplinkosaugininkai tęsia tyrimą dėl galimai užterštos padangomis vietos.

Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai valstybiniame žemės sklype Kurauskių kaime, Šiaulių rajone, rado apie 130 bešeimininkių lengvųjų automobilių ir žemės ūkio technikos padangų. Atsakingą pavyzdį parodė padangas geranoriškai sutvarkę Kurauskių kaimo gyventojai ir Kužių seniūnija.

Kuršėnų mieste aplinkosaugininkai aptiko apie 20 bešeimininkių padangų. Žmonės, turintys šalia užterštos teritorijos garažus, pasielgė atsakingai, sutikę padangas priduoti atliekų tvarkytojams.

„Padangos – atlieka, kurią galima priduoti nemokamai. Net 80 procentų transporto priemonių dalių ir detalių galima perdirbti, todėl raginame naudotis numatytais atliekų sutvarkymo būdais“, – sakė Šiaulių valdybos viršininkas Almantas Gajauskas.

Anot jo, neleistinai laukymėse ar pamiškėse atsikračius padangų, vėliau už jų surinkimą ir tvarkymą pirmiausia atsako pažeidėjas, bet jei nėra galimybių jį susekti, turi susimokėti sklypo savininkas. O jei tai valstybinė žemė, sumokėti tenka ir visiems mokesčių mokėtojams. Dėl to, pastebėjus aplinkos teršimo atvejus, reikėtų kuo skubiau kreiptis telefonu 112.

Aplinkosaugininkai įspėja, kad baudos už į aplinką išmestas atliekas dydis svyruoja nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų, atsižvelgiant į atliekų kiekį ir į tai, ar išmestos atliekos pavojingos, ar ne.

Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama žala aplinkai.