Kelmės dvaras įgauna vis tikresnį pavidalą

Ap­lin­ka pri­tai­ky­ta tu­ris­tams

Įgy­ven­di­nus pro­jek­tą, at­kur­tos dva­ro so­dy­bos ta­kų dan­gos, pa­da­ry­tas įva­žia­vi­mas. Įreng­ta au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė. Pas­ta­ty­tas tua­le­tas mu­zie­jaus lan­ky­to­jams ir ga­ra­žas.

Te­ri­to­ri­jo­je ne­li­ko stul­pų. Nu­ties­ti po­že­mi­niai elekt­ros ka­be­liai. Pas­ta­ty­ti švies­tu­vai. At­nau­jin­tas ap­švie­ti­mas. Te­ri­to­ri­jo­je pa­sta­ty­ta suo­liu­kų.

Už kai­rio­jo mu­zie­jaus fli­ge­lio įreng­tas am­fi­teat­ras su ap­va­lia sce­na ir sė­di­mo­mis vie­to­mis žiū­ro­vams. Am­fi­teat­re ga­lės vyk­ti va­sa­ros kon­cer­tai. Čia per­si­kels ir kas­met mu­zie­jaus te­ri­to­ri­jo­je vyks­tan­tis Vals­ty­bės die­nos mi­nė­ji­mas.

Kaip tei­gia is­to­ri­jos šal­ti­niai, Kel­mės dva­ras ir di­džiu­lės jo val­dos mi­ni­mi jau XV am­žiu­je. XVI am­žiaus pa­bai­go­je dva­ras su Kel­mės mies­te­liu, Pa­du­by­sio, Pag­ry­žu­vio, Ger­džio­ga­los dva­rais, 33 kai­mais ir 312 bau­džiau­ni­nin­kų par­duo­tas Jo­nui Gru­ževs­kiui. Kel­mės mies­te­lį tuo me­tu su­da­rė 54 šiau­dais deng­tos me­di­nės tro­bos. O dva­ro so­dy­bo­je bu­vo du po­nų gy­ve­na­mie­ji na­mai, ke­lios dva­riš­kių tro­bos, vir­tu­vė, dvi ark­li­dės, dvi kar­vi­dės, kiau­li­dė, svir­nas, ke­lios dar­ži­nės, jau­ja, bra­vo­ras, deng­ti var­tai su sek­ly­čia ir ka­ma­rė­le bei vais­me­džių so­das.

Per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą Kel­mės dva­ras trum­pam bu­vo ta­pęs iš Vo­kie­ti­jos at­si­kė­lu­sio ba­ro­no fon Ha­re­no nuo­sa­vy­be. Ta­čiau iki šių die­nų jis lai­ko­mas Gru­ževs­kių dva­ru.

So­vie­ti­niais lai­kais Kel­mės dva­ro cent­ri­niuo­se rū­muo­se bu­vo įsi­kū­ru­si ta­ry­bi­nio ūkio kon­to­ra, to­dėl pa­sta­tas ne­bu­vo la­bai nu­nio­ko­tas. At­kū­rus Nep­rik­lau­so­my­bę, dva­ras res­tau­ruo­tas, at­kur­tas au­ten­tiš­kas išo­ri­nis pa­sta­to vaiz­das. Ja­me įkur­din­tas Kel­mės kraš­to mu­zie­jus.

Iki šių die­nų dva­ro so­dy­bo­je iš­li­ko svir­nas, ku­ris lai­ko­mas se­niau­siu svir­nu Lie­tu­vo­je. Prieš ke­le­tą me­tų res­tau­ruo­tas. Iš­li­ko ir dva­ro var­tai, ku­rių pir­ma­ja­me aukš­te vei­kė bau­džia­vi­nis, vė­liau po­li­ti­nių opo­nen­tų ka­lė­ji­mas, o ant­ra­ja­me aukš­te – bib­lio­te­ka. Iš­li­ko ir dva­ro par­kas.

Dva­ro so­dy­bo­je įsi­kū­ręs Kel­mės kraš­to mu­zie­jus dėl tur­tin­gos is­to­ri­jos, pa­ly­gin­ti ne­blo­gai iš­si­lai­kiu­sio pa­vel­do, ap­lin­kos ir kū­ry­bin­gų dar­buo­to­jų or­ga­ni­zuo­ja­mų edu­ka­ci­nių už­siė­mi­mų tam­pa vis po­pu­lia­res­nis. Pa­vyz­džiui, į prieš­ka­lė­di­nes edu­ka­ci­jas did­mies­čių mo­kyk­lų mo­ki­nių gru­pės re­gist­ruo­ja­si jau da­bar.

Mu­zie­jų lan­ko tu­ris­tų gru­pės iš Lie­tu­vos ir už­sie­nio. Kai ku­rios po­ros iš­reiš­kia no­rą čia su­si­tuok­ti, at­vyks­ta fo­to se­si­joms.

Au­ten­ti­ka ir dva­ro vi­du­je

Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus di­rek­to­rė Da­nu­tė Žal­pie­nė pa­sa­ko­ja apie nau­jus už­mo­jus Kel­mės dva­rui su­teik­ti dar dau­giau au­ten­ti­kos. Pa­gal­bos šau­kia­si dva­ro par­kas. Kai ku­rie me­džiai jau se­ni, ava­ri­nės būk­lės. Juos rei­kė­tų nu­pjau­ti ir pa­keis­ti nau­jais. Par­ko te­ri­to­ri­ja uži­ma 7,6 hek­ta­ro plo­tą.

Be to, par­ke bu­vo tven­ki­nių sis­te­ma. Ta­čiau tven­ki­niai da­bar uža­kę. Rei­kė­tų at­gai­vin­ti sis­te­mą ir su­teik­ti par­kui au­ten­tiš­ku­mo.

Pa­gal pa­reng­tą pro­jek­tą par­ke bus įreng­ti ta­kai, su­for­muo­ta kal­ve­lė, nu­ties­tas ta­kas pa­lei Vil­bė­no upe­lį, įreng­tas in­for­ma­ci­nis sten­das, pa­sta­ty­ta suo­liu­kų.

Rei­kė­tų at­kur­ti ir au­ten­tiš­ką dva­ro in­ter­je­rą. At­lik­ti ty­ri­mai, Vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jų pro­gra­mai tei­kia­mas pro­jek­tas "Kel­mės dva­ro rū­mų res­tau­ra­vi­mas ir nau­jos eks­po­zi­ci­jos įren­gi­mas".

"Dva­ro pa­sta­to ir dva­ro var­tų fa­sa­das su­tvar­ky­tas, pa­keis­tas sto­gas, – pa­sa­ko­ja D. Žal­pie­nė. – Ta­čiau mu­zie­jaus vi­dus pri­me­na ne dva­rą, o so­vie­ti­nių lai­kų ūkio kon­to­rą. Iš tų lai­kų li­kęs par­ke­tas, du­rys. Rei­kė­tų at­kur­ti dva­ro sie­nas, lu­bas, grin­dis, pa­keis­ti du­ris.

Yra in­te­re­san­tų, ku­rie dva­re no­ri nuo­mo­tis kon­fe­ren­ci­jų sa­lę. Ta­čiau ne­tu­ri­me mo­der­nios įran­gos. Ne­tu­ri­me net rū­bi­nės, kur į edu­ka­ci­nius už­siė­mi­mus at­vyks­tan­čios gru­pės ga­lė­tų pa­lik­ti pal­tus."

Pa­gal pa­reng­tą pro­jek­tą įė­ji­mas į mu­zie­jų bū­tų nu­kel­tas į fli­ge­lį. Ten bū­tų ati­deng­ti dva­ro rū­siai, įė­ji­mas pri­tai­ky­tas neį­ga­lie­siems.

Mu­zie­jaus pa­tal­po­se bū­tų įreng­tas ir Tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ras. At­nau­jin­ta eks­po­zi­ci­ja. Pir­ma­ja­me aukš­te eks­po­zi­ci­ja bū­tų skir­ta dva­ro te­mai.

Jei­gu pro­jek­tui bus skir­tas fi­nan­sa­vi­mas, bus su­tvar­ky­tas ir dva­ro var­tų pa­sta­to vi­dus. So­vie­ti­niais lai­kais dva­ro var­tų pa­sta­to pir­ma­ja­me aukš­te bu­vo lai­ko­mos trą­šos. Tai su­ga­di­no pa­tal­pas. Nors fa­sa­das res­tau­ruo­tas, vi­du­je lai­ko­si drėg­mė.

Dva­ro var­tų pa­sta­te ke­ti­na­ma at­kur­ti au­ten­tiš­ką bau­džia­vi­nį ka­lė­ji­mą, o ant­ra­ja­me aukš­te įreng­ti eks­po­zi­ci­ją ir skai­tyk­lą. Įė­ji­mas į pa­sta­tą bus pri­tai­ky­tas neį­ga­lie­siems.