Naujausios
Sausio 6 dieną, per Trijų Karalių šventę, Kristijono Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus nariai ir bendraminčiai Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje šventė K. Donelaičio 309-ąsias gimimo metines. Susitikimo tema – „Būrų kasdienybė“.
Dėkojame bibliotekai už suteiktą mums globą ir darbuotojų šilumą. Labai gaila, kad į Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos patalpose esančią Kristijono Donelaičio auditoriją jau daugiau kaip 2 metus nebegalime įeiti – šalta, užrakinta. Nežinia, kaip atrodo emeritės doc. Aldonos Visockienės meno kūriniai?
Šventę padėjau bendražygių, bendraminčių, iškeliavusių Anapilin, atminimo pagerbimu tylos minute. Pagerbėme prof. Vytenį Rimkų, prof. Oną Danutę Klumbytę, Almą Šeputienę, kun. Anuprą Gauronskį, Algirdą Gluodą, Algirdą Musneckį, kuriam sausio 6 dieną būtų sukakę 87 metai.
Su mumis mintimis pažadėjo būti dr. Napalys Kitkauskas, sausio 5 dieną atšventęs 92-jį gimtadienį ir prof. Džiuljeta Maskuliūnienė, kurią sergančią prieš renginį aplankė ir „Būrų stalo“ dvasią perdavė Boleslovas Vengrys.
Su dideliu dėmesingumu šventės dalyviai išklausė emerito prof. Kazimiero Župerkos pranešimą, nes profesorius labai įdomiai dėstė mintis apie K. Donelaičio kūryboje esančius žodžius, jų sąsajas su mūsų dabartinėje kalboje vartojamais žodžiais.
Aktorius Vladas Baranauskas skaitė K. Donelaičio kūrybą, kaip tie „nenaudėliai“ ir „vėžlyvieji“ būrai gyveno, bendravo. Aktorių pasveikinome su K. Donelaičio atminimo medaliu „Širdings brolau“ apdovanojimu, paskaičiau jam Vytauto Mačernio „Aš pažinau karalių tavyje“, kurį dėl skubėjimo negalėjau paskaityti Vilniuje.
Įteiktas ir prieš porą metų gautas K. Donelaičio atminimo medalis „Širdings brolau“ Jolitai Donėlienei. Atsiprašiau, kad buvo toks sudėtingas laikmetis...
Mes, „vėžlyvieji“ būrai, prie „Būrų stalo“ pasivaišinome būriškais valgiais ir kitais skanumynais, nes kartu šventėme ir Trijų Karalių šventę. Jie mums atnešė dovanų: du medalininkus ir Česlavos Reginos Rimkienės jubiliejinį gimtadienį sausio 6 dieną. Sveikindama Česytę (taip mes vadiname) paskaičiau Jono Jakšto eiles, kuriose nuskambėjo: „Būk laiminga dabar ir visados“.
Česlavą sveikino ir Šv. Kazimiero ordino Šiaulių komtūras Kazimieras Alminas su kanclere Rita Žadeikyte, įteikė Šv. Kazimiero pamėgtą leliją ir dovaną.
Padėkojau visiems susirinkusiems už šilumą ir šypsenas. Ypač dėkojau Birutei Marijai Musneckienei už 1940 metų Kristijono Donelaičio „Metus“ (spaudai paruošė J. Ambrazevičius, iliustravo medžio raižiniais V. K. Jonynas), fotoalbumą su Vytauto Kazimiero Jonyno nuotrauka, supažindinimu su asmenybe bei visomis jo iliustracijomis. Birutė pagamino keletą fotoalbumų savo lėšomis ir dovanojo mums. Dėkojome Birutei ir už skanų „Napaleono“ tortą, kurį visada gamindavo vyro a.a. Algirdo gimtadieniui. Tą dieną jį prisiminėme, šventėme jo gimtadienį.
Ilgai sėdėjome, bendravome ir vaišinomės „Būrų stalo“ suneštomis vaišėmis, nes buvome labai išsiilgę vieni kitų. Juk nieko nėra gražesnio ir kilmingesnio už žmonių bendravimą. Aptarėme ateities planus. Donatas Lideikis pasiūlė organizuoti informatyvią kelionę, nes į Tolminkiemį tikriausia nenuvyksime, tad jį pakeisime lietuvininkų žeme ar baltų žemėmis. Duok, Dieve, kad tai išsipildytų.
Baigti noriu Kristijono Donelaičio žodžiais, parašytais poemos „Metai“ „Žiemos rūpesčiuose“:
Taigi, tėtuti, toliau už kožną reikalą mūsų
Rūpinkis tėviškai, kad jau vėl vasara rasis
Ir mes vėlei ant laukų trūsinėdami vargsim.
