Kentas priartėjo prie Šiaulių

Kentas priartėjo prie Šiaulių

Vakar Šiaulių universiteto rektorius Vidas Lauruška ir Lietuvos respublikos generalinė konsulė Ohajo valstijoje (JAV) Ingrida Bublienė pasirašė Šiaulių ir Kento universitetų bendradarbiavimo sutartį. I. Bublienė, sutartį pavadinusi istoriniu įvykiu, sakė, kad ši sutartis yra dvigubai maloni — konsulė kilusi iš Šiaulių.

Nijolė KOSKIENĖ

nikos@skrastas.lt

Įvykis abiem universitetams

„Puikiai žinome, kokio lygio yra Kento universitetas, todėl ši sutartis yra mūsų universiteto pripažinimas“, — prieš pasirašydamas sutartį neslėpė džiaugsmo Šiaulių universiteto rektorius V. Lauruška. Ši sutartis, anot rektoriaus, atvers bendradarbiavimo galimybes studentams, dėstytojams, mokslinei veiklai ir žmogiškiesiems ryšiams.

Kento universitetas, pasakojo I. Bublienė, yra antrasis pagal dydį Ohajo valstijoje, jame mokosi apie 41000 studentų, jis apima 120 mokslo sričių, čia teikiami magistro, bakalauro, daktaro laipsniai.

Prieš porą mėnesių Kento universitete lankęsis ŠU Humanitarinio fakulteto docentas daktaras Stasys Tumėnas papasakojo, kad Kento universitetas pirmasis susirado Šiaulių universitetą.

Nuo 1970-ųjų Kento universitete veikia lituanistinė programa, universitete saugomi vieni didžiausių už Lietuvos ribų lituanistikos archyvai: knygos, rankraščiai, išeivijos politinių ir kitokių organizacijų dokumentai, lietuviškų radijo stočių programų įrašai.

Klyvlendo lietuvių bendruomenė, visada buvusi labai aktyvi, pasak S. Tumėno, pastaruoju metu ponios I. Bublienės dėka dar labiau suaktyvėjusi. „Kur ši moteris prideda ranką, ten viskas pajuda į priekį“, — tikino S. Tumėnas. Jis patvirtino, kad Kento universiteto vadovybė itin rimtai žiūri į šią sutarti, ir, žinodama, kokia sunki šiuo metu yra ekonominė situacija Lietuvoje, sutinka į universitetą savo profesorius siųsti be atlygio.

Jonas Jasaitis, Šiaulių universiteto Socialinių mokslų daktaras, Klyvlende praleidęs aštuoneris metus, iš kurių penkerius vadovavo Lietuvos išeivijos laikraščiui „Dirva“, šiltais žodžiais prisiminė I. Bublienės tėvus — žinomą išeivijos pedagogą, rašytoją, vertėją Henriką Stasą, išleidusį ir padovanojusį Lietuvai 1000 egzempliorių savo knygos “Kelionių vynas“ ir Stefaniją Stasienę, taip pat išleidusią knygą “Kviečiu vaišintis“.

Abiejų I. Bublienės tėvelių palaikai po mirties yra parvežti ir palaidoti Šiaulių K. Donelaičio kapinėse.

Konsulės vaikai ir anūkai šneka lietuviškai

Po sutarties pasirašymo I. Bublienė atsakė į keletą „Šiaulių krašto“ klausimų.

— Minėjote, kad gimėte Šiauliuose. Kokia buvo jūsų šeimos istorija?

— Prasidėjus okupacijai, dviejų metų buvau ant tėvų rankų išvežta į laisvąjį pasaulį — iš pradžių į Vokietiją, paskui į Ameriką. Ten baigiau pradžios mokslus, gimnaziją, universitetą, tapau chemike. Su vyru užauginome penkis vaikus — visi jie dabar baigę mokslus ir yra sukūrę lietuviškas šeimas. Vėliau susidomėjau tarptautiniu verslu, marketingu. Šiuo metu esu įkūrusi firmą, kuriai ir vadovauju. Kitą ketvirtadienį Ūkio ministerijoje kaip tik seminaro metu pristatysime verslo galimybes Jungtinėse Amerikos Valstijose.

— Ar dažnai tenka būti Šiauliuose?

— Gana dažnai, nes vieno iš mano žentų tėvai gyvena Šiauliuose, be to, čia palaidoti abu tėveliai.

Man tas jūsų Šaulys — kažkoks šauksmas, kad čia yra kažkas labai gražaus ir labai gero. Tai atsispindi ir „Šiaulių dienose“, ir žmonių entuziazme.

— Teigėte, kad sutartis su universitetu yra fantastiška dovana Šiauliams. O Kento universitetui?

— Nenoriu paneigti, kad tai nėra dovana Kento universitetui. Apskritai Amerika tik dabar pradeda globalėti ir justi europietiškumą. Amerikos studentai nėra susipažinę su Europa.

Aš pati esu Amerikos institucijų produktas, tad galiu pasakyti, kad mus pasaulio geografijos niekas nemokė. Sutartis bus labai geras ir pačios Lietuvos populiarinimas, studentai sužinos, kad yra toks mažas kraštas su savo architektūra, tradicijomis. Manau, visa tai išeis į gera, ir tas Šaulys tada dar labiau suspindės.

— Esate verslo atstovė. Kokios, jūsų manymu, yra Lietuvos ar Šiaulių verslo bendradarbiavimo galimybės su JAV?

— Šiandien Lietuvoje labai svarbu skatinti eksportą. Amerikai visko reikia, tik būtina šiai rinkai pasiruošti ir turėti produktą, kuris ten tiktų ar būtų unikalus. Manyčiau, ryšių galimybės yra labai didelės, o verslo ryšiai su Baltijos šalimis ir yra mano verslas. Esame į Amerikos rinką atvedę daug Lietuvos įmonių, dabar bandome įvesti „Rūtos“ saldainius.

— Nors užaugote Amerikoje, atrodo, esate didesnė lietuvė, nei kai kurie čia gyvenantys.

— Esu produktas visos Amerikos išeivijos, kuriai meilę Lietuvai su dideliu nuoširdumu perdavė tėvai. Kas šeštadienį ėjau į lietuvišką mokyklą, kad išmokčiau lietuviškai. Penki vaikai, dešimt anūkų — visi puikiausiai kalba lietuviškai.

— Ar naujoji emigrantų karta tokia pat patriotiška?

— Būna visaip. Vieni stengiasi labai greit suamerikonėti. Ateina pas mane į konsulatą, ir mėgina angliškai kalbėti. Tada sakau: aš jums nieko nepadėsiu, jei jūs nekalbėsite su manimi lietuviškai.

— Kokios jūsų mintys apie šį laikotarpį Lietuvoje?

— Žmonės iš tiesų nusiminę, bet panašiai yra visame pasaulyje. Ir Amerikoje didelis nedarbas, bet reikia turėti vilties, juk lietuvis darbštus ir protingas. Tą įrodė emigrantų karta, plūstelėjusi po antrojo pasaulinio karo. Visi Amerikoje baigė mokslus, daugelis turi aukštas pareigas ir į juos pozityviai žiūrima. O naujieji emigrantai mėgina įsikurti: gal jie, nemokėdami anglų kalbos, dabar ir grindis plauna, bet jie išvažiavo, kad atsistotų ant kojų. Ir atsistos, o kai kurie, atsistoję, ir grįš.

SUTARTIS: Vakar Šiaulių universiteto rektorius V. Lauruška ir LR garbės konsulė Ohajo valstijoje I. Bublienė pasirašė Šiaulių ir Kento universitetų bendradarbiavimo sutartį.

LIETUVYBĖ: Ponia Ingrida didžiuojasi turinti penkis vaikus ir dešimt anūkų, kurie visi kalba lietuviškai.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.