Naujausios
Merai nepalaimino milijonų paėmimo plano
Vakar Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro dalininkų susirinkime pristatyta rengėjų patobulinta atliekų tvarkymo studija sulaukė kritikos. Dalininkai — rajonų merai — konstatavo, kad šis dokumentas neatsako į klausimą, kaip pigiau ir geriau tvarkyti regione surenkamas buitines atliekas, o yra skirtas tik Europos paramai įsisavinti.
Irena BUDRIENĖ
Tarifas kiltų ne iki 84, o iki 80 litų
Pristatydamas pataisytą atliekų tvarkymo galimybių studiją konsultantas Nerijus Juškaitis retoriškai klausė: „Ar norime pasiimti tuos pinigus(54 milijonus litų ES lėšų — aut. past), ar nedarome to projekto iš viso.“
Jis dar kartą priminė regiono savivaldybių merams, kad nuo 2013 metų bus įvestas sąvartyno mokestis, todėl netvarkant atliekų gyventojams esą reikės mokėti dar daugiau, negu siūlo studijos rengėjai.
Pagal patobulintą buitinių atliekų tvarkymo variantą po apdorojimo į sąvartyną grįžtų 31 procentas atliekų, o kitos būtų perdirbtos. Sumažinti atliekų kiekį padėtų konsultanto siūloma naujovė — specialiuose įrenginiuose džiovinti bioskaidžias atliekas.
Džiovintas produktas iš bioskaidžių atliekų būtų maišomas su kaloringa degiąja medžiaga, gauta po atliekų mechaninio biologinio apdorojimo, o visas mišinys — deginamas „Akmenės cemente“. Esą įmonė, jei šis atitiktų keliamus reikalavimus, kurą priimtų veltui, o ateityje — gal net užmokėtų už jį. “Kuro gali norėti latviai, šioje rinkoje rastųsi konkurencija“,— aiškino konsultantas.
Tai esą leistų sumažinti atliekų tvarkymo kainą gyventojams — planuojamo tarifo dydis siektų ne 84 litus, kaip buvo teigiama anksčiau, o 80 litų žmogui per metus.
Studijos rengėjo nuomone, privatus verslas į projektą investuoti neskubės. „Šiandien šiukšlės nėra verslas“,— įrodinėjo N. Juškaitis.
Kadangi ŠRATC projekto administruoti negalės, samdys operatorių.
Studijoje taip pat numatyta galimybė statyti privačią biojėgainę, gaminančią elektros energiją. Nors privatininkui esą rūpėsiančios tik pajamos, gautos už elektrą, kurių apskaičiuoti neįmanoma, nes nenustatyta energijos pardavimo kaina.
Kam naudinga ši studija?
Konsultanto pateikti tikslūs duomenys, kokios įrangos reikės įsigyti ir kiek tai kainuos, privertė Šiaulių miesto merą Genadijų Mikšį įtarti, kad studija parengta konkrečiai firmai.
„Kas už to stovi, kurios įmonės technologiją pritaikėte? Labai tiksliai įvardinta kaina — 54 milijonai 396 tūkstančiai 197 litai su centais — kelia įtarimų,— klausė meras — Kaip skelbsite konkursą, jei kaina jau nustatyta?“
Konsultanas teigė išvedęs vidutinę kainą iš gautų pasiūlymų, kuriuos atsiuntė įrenginių gamintojai. Esą buvo kreiptąsi į Vokietijos ir Lenkijos kompanijas.
G. Mikšys priminė dalininkams, kad Regiono plėtros tarybos posėdyje buvo aiškiai pasakyta, ko norima iš galimybių studijos. Savivaldybių atstovai tuomet prašė išnagrinėti visas alternatyvas ir sukurti veiksmingą atliekų tvarkymo sitemą, o ne paimti pinigus ir juos išleisti.
„Ši galimybių studija yra pinigų paėmimo studija, bet nesprendžia atliekų tvarkymo klausimo“,— akcentavo meras.
Anot G. Mikšio regiono savivaldybės spraudžiamos į kampą pritarti studijai aklai, nieko nesvarstant, nes antraip nebus gautos ES lėšos.
Jis prašė užprotokoluoti, kad šiandien, nesuprasdami, ką daro, merai pritarė galimybių studijai. Pritarė nežinodami, kiek savivaldybėms reikės prisidėti prie projekto ir kokia bus galutinė atliekų tvarkymo kaina regiono gyventojams.
Palaiminimo negavo
Vis dėlto dalininkų palaiminimo studijos rengėjai negavo. Pirma studijai turi pritarti savivaldybių tarybos. Kol kas pritarė tik Kelmės ir Radviliškio rajonų. Vėliau, studija turi būti patvirtinta Regiono plėtros taryboje.
Anot G. Mikšio, konsultantų laukia nelengvas darbas. Studija vėl bus svarstoma Šiaulių miesto tarybos komitetuose, po to — Taryboje.
G. Mikšys neatmetė, kad nematydama naudos Šiaulių miesto savivaldybė gali pasitraukti iš projekto ir pati tvarkyti atliekas.
Šiauliuose surenkama beveik pusė regiono atliekų ir 78 procentai rinkliavos mokesčio.
Rajonų vadovams irgi nepatinka
Pakruojo rajono mero pavaduotojas Romas Medzveckas teigė, kad kito kelio nėra. Esą kiek įmanoma reikia tobulinti galimybių studiją, kad ši panašėtų į norimą produktą — atliekų tvarkymo sistemą, o ne pinigų įsisavinimo įrankį.
Joniškio rajono mero Romano Gadeikio nuomone, savivaldybės įsteigė ŠRATC, norėdamos palengvinti atliekų tvarkymo naštą, tačiau tuo problemos neišsprendė. „Turėdami savo įstaigą, nežinome, kas mūsų laukia ateityje ir kiek lėšų reikės pridėti prie projekto“.
Anot R. Gadeikio, studijos rengėjai nepadarė svarbiausio dalyko — nesirūpino atpiginti paslaugos, nepalygino alternatyvų. „Kaip būtų pigiau žmonėms, niekas nesvarstė“,— apgailestavo jis.
NE VERSLAS: Konsultantas Nerijus Juškaitis bandė įtikinti regiono merus, kad šiukšlės nėra verslas.
Giedriaus Baranausko nuotr.
DALININKAI: Šiaulių regiono merai dalininkų susirinkime svarstė atliekų tvarkymo galimybių studiją, bet jai nepritarė.
Giedriaus Baranausko nuotr.
