Naujausios
Miestus sujungė jaunimas
Per Šiaulių gimtadienį Šiaulių ir Plaueno (Vokietija) miestų merai pasirašė partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis.
Miestų vadovai parašais tik užtvirtino prieš aštuonerius metus prasidėjusią šių miestų moksleivių draugystę. Plaueniečiai, pasirodo, jau seniai įsimylėję mūsų kraštą ir lietuviškai rašinėja žinutes: „Aš tikrai myliu Lietuvą“.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Lietuvos įvaizdį suformavo gimnazistai
Praėjusią savaitę iš Plaueno miesto sugrįžo grupė Šiaulių J. Janonio gimnazijos 11— 12 klasių moksleivių ir mokytojų, viešėjusių Plauene pagal jau aštuntus metus besitęsiančią mainų su šio miesto Lesingo gimnazija programą. Vienas pastarosios kelionės tikslų buvo miesto rotušėje atidaryta jungtinė šiauliečių ir Plaueno moksleivių fotografijų ir piešinių paroda „Lietuva“.
Gimnazistė Viktorija Barkauskaitė pasakojo, kai draugai atvyko į svečius pirmąjį kartą, jų žinios apie Lietuvą buvo labai skurdžios ar jų visai nebuvo: „Jie buvo maloniai nustebę, kad mes šypsomės“. Todėl ir parodoje iškabintose nuotraukose — daugiausiai besišypsantys šiauliečių draugų veidai.
Gimnazistės pasakoja, kad vokiečius labiausiai sužavėjo lietuvių draugiškumas ir svetingumas, jie netgi prisipažino bijoję, kad nemokės savo draugų taip šiltai priimti, kaip buvo sutikti šiauliečių šeimose.
„O mes juos priėmėme, kaip lietuviai esame įpratę, kaip priimame savo gimines ar draugus iš kito miesto“, — pasakojo Viktorija.
Kas plaueniečiams Lietuvoje paliko didžiausią įspūdį?
„Maistas“, — juokiasi Goda Burneikaitė. Anot gimnazistės, Vokietijoje dažnai valgomas sausas maistas, o populiariausias patiekalas vokiečių šeimoje — sumuštiniai ir pusfabrikačiai. Valgymo įpročiai esą labai priklauso nuo šeimos.
Lietuva laimi prieš Angliją
Nors plaueniečiai gyrė lietuvišką svetingumą, Šiaulių gimnazistų pasakojimu, ne mažiau svetingi buvo ir patys vokiečiai. Viena mergina prisipažino, kad per pusryčius šeimos tėtis dainuodavęs, pritardamas gitara.
Kai šiauliečiai atvyko į Plaueno mokyklą, visur rado prikabinėtų plakatų su užrašais „Janonis“, “Šiauliai“, “Lietuva“ ir gausybę nuotraukų iš praeitų kelionių po Lietuvą. Visiems svečiams buvo išdalyti atvirukai, kuriuose iš moksleivių figūrų buvo sudėliotas žodis “LITAUEN“ (Lietuva).
Plaueno gimnazijos mokytojai kolegoms iš Šiaulių prasitarė, kad mokiniai neduoda ramybės klausinėdami, kada vėl važiuos į Lietuvą ir net kelia klausimą, kodėl jie turi važiuoti į Angliją (su kurios viena iš mokyklų irgi turi pasikeitimo programą), juk Lietuva esanti daug gražesnė ir žmonės daug šiltesni. Su tokiu prašymu jie net pas direktorių buvo nuėję.
Plaueno gimnazistai, anot šiauliečių, irgi siekia mokslo, dažnai renkasi populiarias socialinių mokslų, psichologijos, teisės specialybes, tačiau nesibaido nepelningų, bet širdžiai mielų profesijų. Didžiausias skirtumas nuo lietuvaičių tas, kad visi nori studijuoti Vokietijoje.
Saksonijos žemėje, kur yra Plauenas, aukštasis mokslas yra nemokamas, daugelyje kitų žemių — mokamas, tačiau studijų mokestis visoms šeimoms yra lengvai įkandamas.
J. Janonio gimnazijos moksleiviai ir mokytojai — Lietuvos ambasadoriai Plauene — sako, kad po šitokio bendravimo vis daugiau plaueniečių nori praleisti atostogas Lietuvoje. Jie net juokauja, kad pagrindiniai miestiečių atostogų maršrutai dabar yra Argentina arba Lietuva. Bene labiausiai šiauliečius sujaudinęs dalykas yra tas, kad jų draugai bando šnekėti lietuviškai ir rašo žinutes „Aš tikrai myliu Lietuvą“.
ATVIRUKAS: Gyvas atvirukas su vokiečių mokiniais: „Man patinka Lietuva“.
DRAUGAI: Šiauliečių ir Plaueno moksleivių grupė ekskursijos į Drezdeną metu prie porceliano muziejaus.
J. Janonio gimnazijos archyvo nuotr.
ĮVAIZDIS: „Mes iš tiesų ir suformavome jiems tą Lietuvą“, — apie draugystę su Plaueno moksleiviais ir jų tėvais sako J. Janonio gimnazijos moksleivė Viktorija Barkauskaitė (dešinėje).
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
