Naujausios
Ruduo sugrąžina prie laikraščio
Kelmiškė prancūzų ir anglų kalbų mokytoja Audronė Ispyrian — ne tik „Šiaulių krašto“ skaitytoja, bet ir herojė. “Šiaulių krašte“ pasakota apie ją ne kaip apie mokytoją, o kaip apie ūkininkę, turinčią aviečių plantaciją. Audronės šeimos avietės auga Višinskių žemėje. Žinomas švietėjas ir rašytojas Povilas Višinskis buvo Audronės prosenelio pusbrolis.
Po straipsnio „Šiaulių krašte“ Audronė sulaukė svečių. Nuvažiavusi į avietyną, rado moterį, panorusią pasikalbėti apie praeitį. Pasirodo, šios moters seneliai labai gerai sutarė ir bendravo su Audronės proseneliais. Kalbos ir pasakojimų užteko visam vakarui. Viešnios seneliai gyveno kitame kaime, tačiau netoli Ušnėnų. Abi šeimos drauge rūpinosi švietėjiška veikla.
„Rugsėjis vėl mane priartins prie jūsų laikraščio, — sako Audronė. — Vasarą būdavo mažiau laiko skaitymui. Tačiau svarbiausias aktualijas visuomet perskaitydavau. “Šiaulių kraštas“ patinka tuo, kad čia randu savo regiono — ne Klaipėdos, ne Vilniaus naujienas. To nerasčiau atsivertusi nacionalinį laikraštį“.
„Šiaulių krašto“ naujienos — kitokios. Daugelis laikraščių, ypač respublikinių, rašo visi tą patį. O jūsų laikraštis — originalesnis. Jis arčiau žmogaus. Nepastebėjau, kad kada nors praleistų kokį svarbų regiono įvykį. Man čia viskas įdomu. Ir švietimo, ir kultūros naujienos. Smagu, kai ką nors gero nuveikia ir su kitais pasidalija kolegos mokytojai.
Randu geros informacijos ir kaip ūkininkė. Tik kaupdama informaciją susipažinau su mokslininkais ir farmacininkais. Kilo idėjų patiems perdirbti avietes, nes šiemet jų priskinsime apie penkias tonas.
Neskaitau tik kriminalų. Manau, kad jų žiniasklaidoje per daug. Galbūt reikia informuoti visuomenę apie nusikaltimus. Bet ta informacija neturi jokio moralo. Ji neauklėja. Nuogas žudynių, vagysčių, sukčiavimo aprašymas kartais net pamoko taip pat daryti kitus piktavalius žmones. Manau, kad didesnį dėmesį reikėtų sukoncentruoti į nusikaltimo auką. Kaip jaučiasi? Kaip po to gyvena nuskriaustas žmogus? Kaip visuomenė gali jam padėti? Ar bausmė nusikaltėliui yra pakankama kompensacija aukai už patirtą traumą? Aukos istorija turėtų skatinti žmones nedaryti blogo.
Žmonių tarpusavio santykių temos — aktualios ir mokykloje, nes mokinių bendravime — dar daug keistinų dalykų. Tai svarbu ir man asmeniškai. Mūsų vyresnioji dukra pradėjo lankyti mokyklą. Yra truputis nerimo, kaip ji ten jausis, kaip sutars su bendraklasiais.
Šiek tiek nerimauju ir pati. Pirmąsyk turėsiu auklėjamąją klasę. Būsiu penktokų auklėtoja. Turėsiu rūpintis dideliu būriu smagių, energingų, protingų vaikų.„
PALYGINIMAS: „Kas bendro tarp avietės ir laikraščio? Tai, kad įdomią publikaciją gali “praryti“ kaip uogą,“ — sako Audronė Ispyrian.
