Naujausios
Besparnis malūnas virsta butaforija
Muziejininkų planai kitų metų pradžioje išbandyti Šiaulių Žaliūkių kepurinį vėjo malūną byra į šipulius. Praėjusią savaitę lūžo vienas iš keturių malūno sparnų, vakar rašėme, kad vėjas pakirto ir antrąjį. Netrukus lūžti gali ir trečiasis sparnas. Sparnai artimiausiu metu bus demontuoti.
Ar malūnas, kuriame ketinta malti grūdus ir kurio rekonstrukcija kainavo bemaž 600 tūkstančių litų, liks tik butaforija? Dabar muziejininkai sako abejoję dėl sparnų tvirtumo dar juos keliant, tačiau sparnai vis tiek buvo sumontuoti.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Vėjo malūnas be sparnų
Stiprūs vėjai pirmieji išbandė dar pernai, spalio mėnesį, Žaliūkių vėjo malūną papuošusius ąžuolinius sparnus. Šie išbandymo neišlaikė — lūžo vienas po kito. Pirmieji nulūžo du viršuje esantys sparnai. Dar vienam, kairiau esančiam sparnui, taip pat reikalinga „greitoji pagalba“ — vėjo klibinamas sparnas tarsi supasi, o ties viduriu jau žiojėja tarpas.
Malūnininku pakrikštytas Šiaulių „Aušros“ muziejaus vyresnysis muziejininkas Julius Vainorius vakar palydėjo iš arčiau apžiūrėti besparnį malūną.
„Tik nestovėkit po sparnu. Dar ims ir nulūš, — ir rimtai, ir su ironija įspėjo muziejininkas. — Geriau apeikim iš tolo.“
J. Vainorius sako nespėjęs malūno netgi išmėginti ir pajudėjusiais sparnais pasidžiaugti — muziejaus darbuotojai planavę tokią atrakciją lankytojams, kai bus baigti viso Žaliūkių malūno ir malūnininko namo komplekso rekonstrukcijos ir statybos darbai.
„Kita vertus, gerai, kad sparnai nulūžinėjo dabar, o ne tada, kai būtų tvarkoma teritorija arba malūnas būtų atvertas lankytojams, — sakė J. Vainorius. — Kas žino, gal vėjo išbandymai išgelbėjo nuo tragedijos?“.
Muziejaus darbuotojams įtarimų dėl sparnų tvirtumo kilę nuo pat pradžių. O vienas malūno sparnas kėlė rimtų abejonių, nes nuo pat jo pritvirtinimo dienos neatrodė stabilus, pakeltas į viršų keistai lingavo.
„Jau tada tarpusavyje kalbėjomės, kad jis turi lūžti pirmas. Teko sparną iš naujo sutvirtinti varžtais. Apsidrausdami tą sparną iš viršaus pasukome į apačią. Kaip matote, tebekybo“, — muziejininkas ranką ištiesia į kone iki pusės nuleistą sparną, tą patį, kuris, supamas vėjo, atrodo, tuoj tuoj triokštelės.
Muziejininkas patikino sparnus pasukdavęs kas dvi ar tris savaites — tai būtina daryti, kad šie teisingai susigulėtų ir neišlinktų.
Versija — kalta konstrukcija
J. Vainorius įsitikinęs, kad sparnai nulūžo dėl netinkamos jų konstrukcijos.
„Kiekvienas sparnas sudurstytas iš gabalų, o sujungimai — ties posparnio galu, — aiškino J. Vainorius. — Sujungimas yra silpniausia sparno vieta, o padaryta — didžiausioje lūžio vietoje. Nesu statybininkas, bet ir aštuntokui aišku, kad konstrukcija neteisinga.“
Iš pradžių sparnai, anot J. Vainoriaus, buvo padaryti kur kas trumpesni nei yra dabar. Muziejininkai, suplanavę sparnus sukti ir net miltus malti, nusprendė, kad reikia sparnus pailginti — tuomet padaryti standartiniai sparnai, maždaug pusmetris nuo žemės.
Konstrukcijos klaidų būtų išvengta, jei sparnai būtų padaryti tokie, kokius, anot J. Vainoriaus, gamindavo senoliai — iš vientiso medžio. Ir posparniai esą dar bent dviems ar trim metrais turėtų būtų ilgesni nei yra dabar. Tada esą būtų mažesnis galo laužimas ir sparnas menkiau svyruotų.
Sparnai bus nuimti
„Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza “Šiaulių kraštui“ sakė, kad technikai skaičiavo ir mąstė, kaip teisingai viską padaryti. O dabar “turim, ką turim“, todėl reikės ieškoti sprendimo.
„Kad nekiltų jokių interpretacijų, rangovai ketina demontuoti visus keturis sparnus, — informavo muziejaus vadovas. — Tai ir bus padaryta.“
Sparnus su visais posparniais ketinama nuimti pirmadienį. Kitą savaitę savo žodį turėtų tarti projektuotojai bei nepriklausomi ekspertai. Pastarieji turėtų atsakyti, dėl kieno kaltės nulūžo ąžuoliniai malūno sparnai ir kam pasiraitoti rankoves juos atstatant?
Rangovai savo kaltės neįžvelgia
Uždarosios akcinės bendrovės „Meba“ gamybos direktorius Mindaugas Matas “Šiaulių kraštui“ vakar sakė bendrovės kaltės nematantis.
„Pagal projektą mes viską padarėme teisingai. Sparnų sudurstymai — ne mūsų idėja, toks buvęs techninis projektas. Projektuotojai sako, kad jų projektas irgi geras. Techninės priežiūros atstovai atliktą darbą įvertino gerai, objektas pripažintas tinkamu naudoti“, — sakė “Mebos“ gamybos vadovas.
Dėl „nuskridusių“ sparnų M. Matas linkęs kaltinti stiprų vėją, esą Kaune jis dar daugiau nuostolių padaręs. Gali būti, kad, anot M. Mato, esama ir Žaliūkų malūną prižiūrėti paskirto specialisto kaltės.
„Malūnininkas turi pagal vėjo kryptį sukinėti visus sparnus, tada nelaimių būtų išvengta, — sakė M. Matas. — O tas dalykas per visą vasarą nebuvo daromas.“
Vadovas nelinkęs kaltės versti ir ąžuolo, iš kurio buvo pagaminti sparnai, kokybei — iš pažiūros mediena esą buvusi kokybiška.
Jei paaiškėtų, kad garantiniai sparnai vis dėlto nulūžo dėl „Mebos“ specialistų kaltės, anot M. Mato, atstatymo darbai bus atlikti be jokių išlygų.
Kalčiausias vėjas
UAB „Meba“ direktorė Laisvyda Matusevičienė įsitikinusi, kad dėl visko, kas nutiko Žaliūkių malūnui, kalčiausia stichija.
„Kai viesulas stogus nuplėšo, medžius išvarto — nieko, o kai malūno sparnai nudraskomi, kalčiausi rangovai“, — susierzinimo neslėpė L. Matusevičienė.
Direktorė sakė beveik neabejojanti, kad sparnus palaužė tik permainingi šios vasaros orai, kurie medieną iš pradžių išdžiovino, o paskui permerkė gausaus lietaus.
Pinigai išleisti, o sparnų nėra
Naujieji Žaliūkių malūno sparnai buvo pritvirtinti praėjusių metų spalį. Redakcijos žiniomis, konstrukcijų projektuotojas — iš Vilniuje įsikūrusios bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Elvora“, buvęs Paminklų restauravimo projektavimo instituto vyriausiasis inžinierius, paminklotvarkos ekspertas. Jo vakar nepavyko rasti nė mobiliuoju telefonu.
Keturi 9,7 metro ilgio sparnai pritvirtinti prie posparnių. Apie aštuonias tonas sverianti malūno kepurė laikė apie keturias tonas sparnų.
Žaliūkių medinio vėjo malūno restauracijos bei pritaikymo visuomenės reikmėms projektas, apimantis malūno ir malūnininko namo kompleksą, turėjo būti baigtas šį rudenį.
Žaliūkių projektas yra finansuojamas iš Norvegijos fondo. Projekto sąmata 2 milijonai 200 tūkstančių litų.
IŠBANDYMAS: Muziejininkas Julius Vainorius guodžiasi tuo, kad vėjas sparnus išbandė pačiu laiku ir gal apsaugojo nuo rimtesnės nelaimės.
SPARNAI: Neatlaikę lietaus, vėjo, o gal ir konstrukcijos klaidų nulūžo jau du iš Žaliūkių malūno sparnai.
LŪŽIAI: Šiaulių „Aušros“ muziejaus vyresnysis muziejininkas Julius Vainorius įsitikinęs, kad sparnai lūžo dėl neteisingos jų konstrukcijos.
SUDŪRIMAI: Po toną svėrę sparnai lūžo ties sudūrimais.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
