Apie išmaldą ir jos prašytojus

Apie išmaldą ir jos prašytojus

GATVĖS POKALBIAI

Apie išmaldą ir jos prašytojus

Visiems teko susidurti su išmaldos prašančiais žmonėmis. Kaip juos vertiname, ar mokame aukoti, ar tikrai prašo tie, kuriems labiausiai reikia? Apie tai — mūsų pokalbiai.

Rūta JUKNEVIČIŪTĖ

Reikia suteikti galimybę

Studentė Ugnė sako, kad yra pakankamai tolerantiška elgetaujančių žmonių atžvilgiu. Jos nuomone, reikia suteikti galimybę pradėti gyvenimą iš naujo. Nors išmaldos prašančius Ugnė paremia ne visada: „Kartais ignoruoju ir praeinu — juk pati nedirbu. Kai užsidirbsiu pati, gal bus kitaip“. Merginos manymu, elgetaujančius žmones reikia paremti maistu arba galimybe užsidirbti.

Ji pasakojo, jog kartais elgetaujantys beldžiasi ir į namų duris, tačiau jie prašo ne maisto, o pinigų.

Duoną išmetė

Irena ir Vilhelmas sušelpia prie bažnyčios elgetaujančius žmones. „Duodam iki lito ar kelių, ne daugiau“, — sako Vilhelmas. Su žmona jie palieka prie konteinerių maišelių su nereikalingais daiktais ar nesuvalgytu maistu, kad vargstantys galėtų pasiimti.

Irena mano, kad dauguma elgetaujančių žmonių prašo pinigų alkoholiui, cigaretėms, o ne maistui. Tačiau yra išimčių. „Pavyzdžiui, senutės, jos atrodo tvarkingai ir jų tikrai gaila. Nežinau, kaip jos išsimaitina“, — sako moteris.

Anot Irenos, labdaros valgyklose galima pavalgyti nemokamus pietus. „Tikrai yra, kur gauti tą sriubos lėkštę. Kas kitais būdais prašinėja — gal tingi“, — svarsto Vilhelmas. Jis pasakojo, kad sykį į daugiabučio laiptinę užsukusiam elgetai davė duonos ir lašinių. Vėliau pamatė, kad duona išmesta. “Matyt, ne taip ir norėjosi valgyti“.

Nusigręžti negalima

„Nereikia nusigręžti nuo žmogaus — nežinai, kas jam nutiko“, — tvirtina pedagogė Danutė. Kai gali, ji visada paremia vargstančiuosius. Bet jiems padėti reikia ir morališkai: “Reikia įsigilinti, kodėl jie gatvėje? Ieškoti priežasties. Vien kalbom nepadėsi“. Jos manymu, žmogus pirmiausia pats turi norėti, kad jam padėtų, ir ne vien pinigais.

Danutė kartą elgetaujančiam vaikui paprašius pinigų, nusivedė jį į kavinę ir užsisakė maisto.

Vaikų nešelpia

Mindaugas, privačios įmonės direktorius, sako, kad apsispręsti, ar duoti išmaldos, padeda elgetaujančiojo išvaizda: „Jei matau, kad žmogui tikrai reikia paramos, duodu centukų“.

O kaip atskirti, kuriam tikrai reikia? „Jei žmogus senas, jo pensija maža, reikia paremti. Bet jei darbingo amžiaus vyras, sveikas, bet su kvapeliu — viskas aišku“. Mindaugas nemėgsta įžūliai uždarbiaujančių. Dėl jų nuopuolio esą kalta tinginystė, pasileidimas ir alkoholis.

Vyras pasakojo, kad sykį prie prekybos centro elgetaujantys vaikinai atsisakė maisto: „Sakiau, nueisiu, nupirksiu bandelių, o jie: ne, ne, duok litų“.

Elgetaujančių vaikų problema, anot Mindaugo, ypač aktuali didžiuosiuose miestuose. Vaikų pinigais Mindaugas niekada nešelpia.

Elgetaujančio žmogaus istorijos jis mielai išklausytų, pabendrautų, jei jis netrenktų alkoholiu.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

ALKOHOLIS: Ugnė sakė, kad išmaldos prašančius žmonės paremia ne visada, nes pati yra studentė ir pinigų neuždirba.

NEDĖKINGUMAS: Irena ir Vilhelmas pasakojo, kad kartą elgeta, prašęs pinigų maistui, paaukotą duoną tiesiog išmetė.

PAGALBA: Pedagogė Danutė: norint padėti žmogui — reikia įsigilinti į priežastis.

POZICIJA: Privačios įmonės direktorius Mindaugas sako, kad nemėgsta įžūlių elgetautojų.