Naujausios
Kaštonų alėja gali likti be kaštonų
Apskrities, kaip ir visos Lietuvos, kaštonai nurudo ir jau meta lapus ne dėl kaitros, o dėl juos užpuolusių kenkėjų — kaštoninių keršakandžių. Mokslininkai, gamtininkai perspėja, kad po kelerių metų iš Šiaulių Kaštonų alėjos gali likti tik pavadinimas.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Kenkėjai naikina kaštonus
Vakar Šiaulių Kaštonų alėjoje darbavosi du darbininkai. Vyras genėjo kaštonų šakas, moteris šlavė į krūvas nukritusius rudus kaštonų lapus. Visi iki vieno alėjos kaštonai nurudę, susisukusiais lapais. Ant išorinės lapų pusės matosi balsvos dėmės.
Kaštonų į alėją atėjo pasižiūrėti du Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai — Šiaulių skyriaus vedėjas Mindaugas Bakutis ir vyriausioji specialistė Rūta Valiūnienė.
„Žiūrim, mes tik agronomai. Ką toliau daryti su nukentėjusiais kaštonais, ne mes sprendžiame“, — sakė vedėjas M. Bakutis.
Nurudę kaštonai ir Draugystės prospekte, kitose miesto vietose.
Kaštonai — nesuskaičiuoti
Savivaldybės Aplinkos skyriaus vyresnioji specialistė Inga Pabijonavičiūtė teigė, kad tikslios apskaitos, kiek Šiauliuose yra kaštonų skyrius neturi.
„Daugiausia kaštonų yra Draugystės prospekte, Kaštonų ir Aušros alėjose. Parkuose, namų kiemuose — tik pavieniai. Kaštonų miestuose nėra tiek daug, kaip kitų medžių, kadangi tai — atvežtinis augalas“, — sakė I. Pabijonavičiūtė.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Raimondas Šiukšteris „Šiaulių kraštui“ teigė, kad miškuose, laukymėse kaštonai nėra labai paplitę. “Pastebėjome, kad miškuose ir laukymėse, prie sodybų užsikrėtę ne visi kaštona. Ne taip, kaip mieste, kur užsikrėtę visi kaštonai“, — sakė R. Šiukšteris.
Mokslininkai mato didelį pavojų
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas, žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius neslepia iškilusio kaštonams pavojaus masto: „Yra mokslininkų, manančių, kad kaštonai Lietuvoje gali visai išnykti. Jeigu nebus kovojama su juos naikinančiais kenkėjais — kaštoninėmis keršakandėmis, jau po penkerių metų galime atsisveikinti su kaštonais“.
S. Paltanavičiaus teigimu, kaštonas atvežtas į Lietuvą iš Balkanų pusiasalio. Iš Balkanų pusiasalio kilusi ir keršakandė. Ji yra paplitusi visoje Europoje, o Lietuvoje pirmą kartą užfiksuota 2002 metais. Mokslui kaštoninės keršakandės rūšis žinoma tik nuo 1986 metų.
„Keršakandė pati į Lietuvą atskristi negalėjo, greičiausiai ji buvo atvežta su kuo nors. Lietuvoje paplito nuo Lenkijos, Vokietijos“, — teigė gamtininkas.
Pasak S. Paltanavičiaus, keršakandė lengvai plinta, nes neturi gamtoje natūralių priešų, jomis mintančių.
„Rūšis, neturėdama priešų, konkurencijos, turi puikias sąlygas plisti ir karšti orai čia ne prie ko“, — sakė gamtininkas.
Ant kaštonų lapų gyvena keršakandžių vikšreliai, kurie yra labai maži. Labai maži ir pačios keršakandės drugeliai. Balsvos dėmės — keršakandžių lėliukės.
Naikinti — deginant
„Kitą pavasarį iš lapuose esančių lėliukių išsiris drugeliai ir toliau, žymiai pasidauginę naikins kaštonus“, — pasakojo S. Paltanavičius.
Gamtininko teigimu, jeigu lapai liks gulėti po kaštonais, prieš medžius kils dar didesnė, nei šiemet keršakandžių armija.
„Jeigu lapai bus išvežti į sąvartynus ir palikti, keršakandės išsiris ten ir toliau naikins kaštonus. Nukritusius kaštonų lapus būtina sudėti į atskirus maišus ir geriausia, bei pigiausia juos sudeginti.
Galima kasti duobes, į jas versti užkrėstus lapus ir užversti duobes kalkėmis. Bet tai turi daryti visi — savivaldybės, seniūnijos, pavieniai žmonės, jeigu mes norime, kad Lietuvoje kaštonai išliktų„, — sakė S. Paltanavičius.
Gamtininkas minėjo, kad yra ir sisteminio veikimo chemikalai keršakandėms naikinti, tačiau vienam medžiui teks pakloti po keliasdešimt eurų.
Valdininkai dar galvoja
Miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta vakar iš ryto pranešė, kad miestas nieko dar nenusprendė, ką daryti su užsikrėtusiais kaštonais.
Po pietų R. Šemeta jau žinojo: „Surinktus lapus laikysime atskiruose maišuose, nemaišysime su kitu kompostu. Žiūrėsime, gal galima bus juos sudeginti. Miesto teritorijoje nieko deginti negalima, bandysime tartis su rajono savivaldybe. Gal pavyks susitarti su Aukštrakių sąvartynu, kad sudegintų?“.
PROSPEKTAS: Draugystės prospekto kaštonai jau ruduoja kenkėjams pažeidus jų lapus.
KERŠAKANDĖS: Kaštonų lapai susisuko, parudavo, nes juos užpuolė keršakandės.
LAPAI: Kenkėjai beveik nepaliko sveikos lapo vietos.
NAIKINIMAS: Sugrėbtus į krūvas lapus reikia išvežti iš miesto ir sudeginti, arba sumesti į iškastas duobes ir apipilti kalkėmis.
VALYMAS: Kęstutis Sireikis nugenėjęs pažeistas kaštonų šakas, nešė jas į krūvas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PAVOJUS: Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius sako, kad nenaikinant tinkamai kenkėjų, jau po penkerių metų Lietuvoje gali nebelikti kaštonų.
Gedimino SAVICKIO (ELTA) nuotr.
