Naujausios
"Blusų" turgus žengia į miestus
"Blusų" turgūs nedrąsiai, bet atgyja ne viename Lietuvos mieste. Šiaulių Kaštonų alėja tokiu turgumi virsta trečiadieniais. Kol kas turgus dar balansuoja tarp sendaikčių ir išparduotuvės. Filosofas Gintautas Mažeikis mano, jog ant patiestos skaros išdėlioti daiktai dar nėra "blusų" turgus. Paryžiuje „blusininkų“ tradicijos siekia kelis amžius, o amerikiečiai ar australai senų daiktų atsikrato prie namų paskelbdami “garažinį išpardavimą“.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Nuo sagų iki knygų
Viena iš "blusų" turgaus iniciatorių Šiauliuose — Guoda Svirskytė. Su drauge Kristina Šapyte jos pasekė trijų vilniečių draugių pavyzdžiu — "blusų" turgų Vilniuje jos atgaivino prieš dvejus metus.
„Namuose turime nereikalingų daiktų, kurių nesinori išmesti į konteinerį. Tokių kaip mes yra daug. Nuėjome į Savivaldybę, gavome leidimą, pačios namuose atsispausdinome skelbimus, į turgų pakvietėme ir per internetą“, — pasakojo Guoda.
Ji džiaugėsi, kad lyginant su liepos pabaigoje vykusiu pirmuoju turgumi, Kaštonų alėjoje prekeivių ir daiktų daugėja.
Nuo pirmojo turgaus čia vietą užsiėmė karo atributikos kolekcionieriai ir bukinistai. V. Hugo „Vargdienių“ komplektą — 4 knygas, galima buvo nusipirkti už 40 litų. Hemingvėjaus “Atsisveikinimas su ginklais“ — tik penki litai.
Turguje padaugėjo senais žaislais, kompiuteriniai žaidimais prekiaujančių vaikų. „Ar negaila parduoti savo žaisliukus?“ — stebėjosi garbaus amžiaus šiaulietė. “Mama sako, kad taip suprasiu, ką reiškia užsidirbti duoną“, — atsakė paauglė.
Šiaulietė Alvyra atsinešė daugybę sagų. Jas sukaupė dirbdama mezgėja ir iš taupumo. „Liko anūkės švarkelis, sagas iškirpau, susiuvau ant popieriaus. Ardžiau vyro striukę, liko užtraukas. Šiandien jau du užtrauktukus pardaviau, turiu du litus duonai“, — sakė moteris.
Turguje buvo apynaujų batų, senų lygintuvų, rankų darbo papuošalų, indų, galėjai nusipirkti ir spyną, kuria ganykloje prirakindavo arklius. „O vyrą su ja galima pririšti?“ — pasmalsavo moteris.
„Noriu, kad mano daiktai gyventų“
Prieš dešimtmetį iš Vilniaus į Šiaulius grįžęs Alfonsas Antanavičius turėjo prekių, bene labiausiai atitinkančių blusų turgaus idėją: indų, pjūklelį metalui pjauti, tarybinių laikų peilį-mušeklį mėsai mušti, suvenyrinę ežienę su ežiukais, dėklą kiaušiniams, plastikinių pakabų, skaitytuvus.
„Skaitytuvus žmones perka ir naudoja kaip masažuoklius. Prašau 10 litų, bet visada galima derėtis. Šiandien nupirko seną vazą sausainiams. Perka pakabas po 20 centų už vieną. Kitiems gal atrodo, kad viską galėčiau išmesti į konteinerį. Bet gaila, nes kiekvienas daiktas yra prisiminimas. Štai ežienę su ežiukais gavau gimtadienio proga, bet šiandien jos man nebereikia“, — pasakojo vyras.
Karinės atributikos kolekcionieriaus Leono nuomone, apie Šiaulių "blusų" turgų per anksti spręsti — reikia laiko jam įsibėgėti. Va, Rygos turgus — kitas reikalas.
„Ten suvažiuoja rimti sendaiktininkai ir kolekcionieriai. Bet ko nenuveši, todėl vežu tik medalius. Tik kelionė nepigi — 2 latus moku už įėjimą, 3 — už vietą plius nuvažiuoti reikia“, — skaičiavo kolekcionierius.
Kolekcionieriai nuvažiuoja ir į "blusų" turgus Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje.
„Bala žino kas“
Ar Šiauliuose atgaivinta senų daiktų prekyba atitinka "blusų" turgaus idėją, pasiteiravome šiauliečio menotyrininko Vytenio Rimkaus.
„Bala žino. Yra bukinistų, kurie knygas pardavinėja kaip Paryžiaus Senos pakrantėje. Yra ir nereikalingų daiktų. Bet "blusų" turgus nėra griežtai apibrėžtas. Ir sunku pasakyti, ar čia batus reikia atskirti nuo sendaikčių“, — svarstė menotyrininkas.
„Žmonės čia tiesiog eina pasižiūrėti, nes tai yra tam tikras reginys. Sutinki pažįstamų ir turgus tampa viena iš bendravimo forma“, — mano V. Rimkus.
Ant skaros išdėlioti daiktai — dar ne "blusų" turgus
Buvusio šiauliečio ir į Šiaulius dažnai grįžtančio filosofo Gintauto Mažeikio nuomone, kaip senovėje ant patiestos skaros išdėlioti daiktai dar nėra blusų turgus.
„Jie tradiciškai vyksta centrinėse miestų aikštėse, padedama suolų, stalų, aptveriama teritorija. Joje batus ir automobilius pardavinėti netinka“, — sakė pašnekovas.
Kita vertus, turguje taisyklių nėra. Turgūs atsirado akmens amžiuje ir veikė kaip bendruomeninė mainų forma. Net ir turgus turi santykinę nepriklausomybę nuo valstybių ir korporacijų.
„Turgaus formos prisitaiko prie valstybės mainų formos. Ir blusų turgus nėra išskirtinis. Jei yra poreikis mainytis, atsiranda ir nišos. Tai nėra didžiulius poreikius patenkinantis turgus. Jie atsiranda iš skurdo (kaip pokariu) arba tampa urbanistiniu žaidimu“, — mano G. Mažeikis.
Esą visos save gerbiančios valstybės turi blusų turgų, kuris yra miesto puošmena. Ir paprastai užsienyje tokie turgūs išsivysto iki antikvariato, bet kad atsirastų turgaus kultūra turi pareiti dešimtmečiai.
Šiaulietės istorikės Reginos Ritos Trimonienės nuomone, nereikia tikėtis, kad turgus bus toks, kaip Londone — užimantis ištisus kvartalus.
„Kiekvienas regionas turi suformuoti savo tradicijas. Mūsų blusų turguose bus kaimo kultūra, nes miesto kultūros yra mažai. Šiauliai yra nedidelis ir per karą sugriautas miestas. Jei šeima turi vertybių, su jomis nelabai norės skirtis“, — sakė istorikė.
"BLUSŲ" TURGŪS PASAULYJE
"Blusų" turgūs tampa krautuvėlėmis
Literatūros tyrinėtojas, pedagogas ir vertėjas Vytautas Bikulčius dažnai gyvena tarp Šiaulių ir Paryžiaus. Į paryžietišką "blusų" turgų jis išsuka iš smalsumo. Ten itin saugosi kišenvagių.
Pasak V. Bikulčiaus, toks turgaus pavadinimas atsirado dar 19 amžiaus pabaigoje, kai iš paties ryto skudurininkai pardavinėdavo senus drabužius, kuriuose ir rasdavo blusų. Nūnai pats garsiausias Paryžiuje yra Saint-Oueno "blusų" turgus.
„Ilgainiui "blusų" turgus tampa krautuvėlėmis, kuriose galima rasti visko: senovinių baldų, paveikslų, sendaikčių, dirbinių iš bronzos, plokštelių, akinių, antikvarinių prekių ir niekučių. Po to čia atsiranda smuklių. Vienoje iš jų savo karjerą pradėjo dainininkė Edita Piaf. Blusų lankytojų amžius -- nuo 7 iki 77 metų. Čia, jei tik patinka knaisiotis, gali aptikti ir įvairių, netikėtų dalykų“, — sake Paryžiuje gidu dirbantis šiaulietis.
Australijoje daiktai iš namų iškeliauja patys
Iš Šiaulių krašto kilusi ponia Audra prieš keletą dešimtmečių šaknis įleido Sidnėjuje (Australijoje).
Šiuo metu ji keliasi į naują būstą. Nereikalingais daiktais ji gali atsikratyti juos nuveždama į sendaikčių turgų už miesto arba juos parduoti neišeidama iš namų.
„Labai dažnai žmonės prie namų rengia taip vadinamus garažinius išpardavimus “Garage sale“. Paskelbia vietiniame arba šalies laikraštyje datą (paprastai tai būna šeštadienis arba sekmadienis), nurodo, kas bus parduodama. Nereikalingi daiktai išrikiuojami šalia namų. Taip ir aš atsikratysiu baldų, indų, puodų, drabužių“, — pasakojo ji.
Dar populiaru nereikalingus daiktus vežti į Katalikiškos labdaros organizacijos „Sant Vincent“ parduotuves, kurių Sidnėjuje yra apie 30.
Vertingus papuošalus australai neša į lombardus, o antikvarinius paveikslus, vazas ir kitus vertingus daiktus — į antikvarines parduotuves.
„Turguje sėdėti nėra laiko“
Taip sako Amerikoje gyvenanti jauna mama Ilona. Ir čia populiarūs „Garage sale“.
„Gyvenantys butuose kaip aš, viską veža į labdaros organizaciją “Good Will“. Ant lapelio surašai kainas. Pinigai už parduotus daiktus metų pabaigoje iš mokesčių išskaičiuojami kaip išlaidos“, — pasakojo ji.
Nereikalingus drabužius galima sudėti ir į dideles raudonas metalines dėžės, pastatytas prie parduotuvių ir benzino kolonėlių. Pastaruoju metu atsirado ir dėžės knygoms. Surinktos knygos išvežamos į vaikų namus.
„Amerikoje turguje niekas nesėdi. Žmonės dirba po 2— 3 darbus ir neturi laiko, todėl jiems sudarytos visos sąlygos nereikalingais daiktais pasidalinti su kitais“, — sakė Ilona.
TURGUS: Ketvirtą kartą Kaštonų alėjoje sukviestame blusų turguje buvo jaučiamas pagyvėjimas.
PREKEVIS: Buvęs padavėjas Alfonsas Antanavičius atnešė parduoti skaitytuvus. Juos žmones perka vietoje brangių masažuoklių.
INICIATORĖ: Šiaulietė studentė Guoda Svirskytė rudenį studijas tęs Vilniuje. Ji viliasi, jog blusų turgus iš Šiaulių nesitrauks.
LYGINTUVAI: Šiaulietis Antanas atnešė parduoti senus, dar Klaipėdoje gamintus lygintuvus.
KNYGOS: Už litus šiandien knygyne knygos nenusipirksi.
SAGOS: Iš blusų turgaus galima parsinešti sagų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
