Naujausios
Švabai sudomino savo tautiškumu
Šiaulių „Bulvaro vasaros“ renginių ciklą ansambliai “Saulė“ ir “Salduvė“ paįvairino į svečius pasikvietę vieną įdomiausių Vokietijos folkloro grupių — švabų ansamblį “Frommern“. Svečiai išsiskyrė nematytais tautiniais kostiumais ir muzikos instrumentais.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
„Kas ta Švabija?“
Taip svarstė į renginį susirinkę šiauliečiai. Geriau už grupės įkūrėją ir švabų kultūros puoselėtoją Manfredą Štingelį į šį klausimą niekas negali atsakyti.
Šiuo vardu nuo seno buvo vadinamos kai kurios dabartinės Vokietijos teritorijoje gyvenusių alemanų gentys. Istorinis Švabijos regionas, neišeinantis iš dabartinės Vokietijos ribų, sudarytas iš Badeno-Viurtembergo žemės ir ir Švabijos apskrities Bavarijoje.
Bet, pridūrė M. Štingelis, Švabijos lingvistiniam regionui taip pat priklauso Forarlbergo žemė Austrijoje (dabartinis Lichtenšteinas), vokiškoji Šveicarijos dalis ir dabartinės Prancūzijos Elzaso regionas.
Kiek iš viso gyvena švabų, M. Štingeliui sunku suskaičiuoti. Jo ansamblis atvyko iš Balingeno miesto, esančio Badeno-Viurtembergo žemės ir jose švabų gyvena 10 milijonų.
Kultūra atsvėrė propagandą
Be švabų, pasakojo svečias, Vokietijoje yra saksų, bavarų, fryzų.
M. Štingelis švabų kultūrą puoselėja 45-erius metus. Meilę senajai kultūrai jam perdavė senelis.
„Turėjome gerų senų mokytojų. Kultūros išsaugojimas ypač prasidėjo į valdžią atėjus Hitleriui — reikėjo atskirti kultūrą nuo propagandos“, — lakoniškai paaiškino svečias.
Švabų draugija etnine kultūra rūpinasi ne formaliai. Ansamblis „Frommeran“ į folkloro festivalius yra pasikvietęs daugiau nei 250 grupių iš užsienio. Ansamblio narių dėka Balingene atsirado švabų kultūros centras. Jis įkurtas dviejuose miesto senoviniuose namuose, kurie rekonstruoti švabų draugijos, rėmėjų ir Savivaldybės lėšomis. Darbai užtruko 15-ka metų, jiems imta ir beprocentinė paskola.
Centre veikia muziejus, repeticijų salė, amatų centras, nedidelis viešbutis ir muzikinis klubas.
Pastebėjus, jog tautiškumo ir kultūros puoselėjimui skiriamas išskirtinis dėmesys, svečias su tuo nesutiko.
„Tautiškumas labiau buvo puoselėjamas Rytų šalyse, kur buvo primestas sovietmetis. Pas mus į ją atsigręžta neseniai“, — sakė M. Štingelis.
Nors ansamblyje netrūksta jaunų veidų, svečias neslėpė, jog jaunus žmones reikia pastūmėti ir sudominti. Bet tie, kurie ateina, ansamblyje ir švabų centre lieka ilgam.
Tautinį kostiumą suformavo kareiviška apranga
Tautiniais kostiumais apsirengusius švabus šiauliečiai nužiūrinėjo smalsiai. Vyrų apranga iš pirmo žvilgsnio priminė Napaleono armijos uniformą.
„Jūs ne visiškai teisi“, — diplomatiškai paaiškino M. Štingelis. — Valstiečiai perėmė kareivių aprangą. Tautinis kostiumas formavosi visą šimtmetį — 1750— 1850 metais. Iki tol valstiečiai galėjo nešioti tik liną, o po revoliucijos rengėsi tik juodai“, — pasakojo M. Štingelis.
Vyrų trumpos kelnės siuvamos tik iš verstos briedžio arba ožkos odos ir yra nenudėvimos. Baltos vyrų ir moterų kojinės megztos rankomis. Tautiniame kostiume apskritai daug rankų darbo, net vyrų kelnes prilaikančios petnešos išsiuvinėtos kryželiu.
Švabų kultūros centre stovi audimo staklės. Jomis moterys pačios audžiasi sijonus, o jei kuri tuo nenori užsiimti, sijoną turi nusipirkti.
Išskirtiniai ne tik švabų kostiumai, bet ir dialektas — mokėdamas vokiškai, švabų dialekto nesuprasi.
PASIRODYMAS: Švabų tautiniai šokiai bulvare prikaustė šiauliečių dėmesį.
INSTRUMENTAI: Iš muzikos instrumentų egzotiškai atrodė ožinis dūdmaišis.
ŠVABĖS: Švabių tautinis kostiumas atspindi miestiečių aprangą. Jos yra trys variantai.
KEPURĖ: Simpatiška švabė Iris galvą pridengusi rankų darbo kepuraite. Galvos apdangalas švabėms buvo privalomas kaip ir turkėms.
ŠVABAS: Švabų kultūros ir tradicijų puoselėtojas Manfredas Štingelis demonstravo vyrų tautinį kostiumą. Šventinis švarkas buvo dėvimas tik einant į bažnyčią. Į švarką įsiūtos sidabrinės sagos rodydavo pasiturintį švabą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
