Naujausios
Skaitytojai pasiūlė temą
Paveldas neatsilaikė prieš stiklo paketus
Beveik 140 metų amžiaus Linkuvos (Pakruojo rajonas) bažnyčios langai sumesti apleistoje vienuolyno celėje. Vitražiniai XVIII arba XIX amžiaus langų stiklai išdaužyti.
Visa tai vyko su bažnytininkų, architektų, paveldosaugininkų žinia ir nieko nežinant rajono kultūros valdininkams. Sunaikinta kultūros paveldo dalis, o vietoj atsirado stiklo paketai. Šiuolaikiška.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Duženos — celėje
Švenčiausiosios Mergelės Škaplierinės bažnyčios zakrastijonė Lina Žilinskienė atrakina sunkias karmelitų vienuolyno, kuris su bažnyčia sudaro vientisą ansamblį, duris. Skliautuotu koridoriumi veda prie vienos iš celių, kur sukrauti, tikėtina, mažiausiai beveik 140 metų amžių skaičiuojantys buvę bažnyčios langai.
Į vienuolyną mus atvedė linkuviečių klausimai, kur dingo bažnyčios vitražai, ar tikrai ten buvo beverčiai dažyti stiklai — kaip jiems aiškino buvęs bažnyčios klebonas.
Celė prikrauta didelių langų ir skliautuotų jų viršūnių. Dar tvirti, storai nudažyti. Langų skliautuose — vitražinis stiklas. Dužimo briaunose prasišviečia mėlyna, žalia, geltona ir raudona spalvos, tokios, kaip ir žiūrint į stiklo plokštumą.
Keli stikliukai, tikėtina, kažkada išdužę, pakeisti dažytu stiklu. Dauguma stiklų, kurie mėtosi ant žemės, šalia rėmų, ir tie, kur dar likę rėmuose — vitražiniai stiklai.
Mokytoja Stanislava Lovčikaitė, ilgamete Linkuvos parapijos Pastoracinės tarybos pirmininkė, apgailestavo: „Mums pasakė, kad tie spalvoti stiklai nevertingi, neva, dažyto stiklo. Niekas su mumis per daug nesitarė“.
Linkuvos bažnyčia pradėta statyti po 1500 metų. 1745 metais miestelyje kilo gaisras, po kurio bažnyčia buvo remontuota, o 1874 bažnyčia buvo dar kartą remontuota, bet nėra išlikę tikslių įrašų apie langų keitimą. Vadinasi, langai su vitražiniais stiklais išlikę arba nuo 1745 metų, arba nuo 1874— ųjų.
Klebono vertybės
Bažnyčios remontą pradėjo ir 2007 metais naujus langus įstatė klebonas Saulius Paliūnas, dabar klebonaujantis Kuršėnuose.
„Langus pakeitėme į europietiškus klijuoto medžio langus su stiklo paketais. Ar suprantate, ką reiškia stiklo paketai? Tai brangūs stiklai, ar suprantat? Atsiminkite, kad bažnyčiai negalima dėti plastikinių langų“, — klebonas paaiškino, kodėl išmesti senieji vitražiniai ir dar tvirti langai.
Klebonas S. Paliūnas tikino, jog klausimo, ar išsaugoti senos bažnyčios originalius langus, nekilo.
Klebonas S. Paliūnas garsėja tuo, jog atvykęs į naują parapiją bažnyčios teritorijoje iškerta šimtamečius medžius. Taip atsitiko Meškiuičiuose ( Šiaulių raj.). Ten klebono paliepimu iškirtsti šimtamečiai klevai ir kapinėse.
Taip atsitiko ir Linkuvoje. Ir Kuršėnuose jis ėmėsi savo pomėgio kirsti šventoriaus medžius, tvirtindamas, kad taip tvarko bažnyčios aplinką.
Ne kartą parapijonys skundėsi ir klebono S. Paliūno godumu pinigams. Viena linkuvių šeima „Šiaulių kraštui“ pasakojo, kaip klebonas reikalavo kelių šimtų litų už velionio palaidojimą, nes buvo nustatęs dideles kainas už savo paslaugas. Tada negavęs tiek, kiek buvo nustatyta, atsisakė laidoti velionį, esą reikėjo aukoti sekmadienines mišias ir jis neturėjęs laiko. Artimiesiems pridėjus 10 litų, velionį palaidojo.
Prieš keliolika metų, kai S. Paliūnas dirbo Meškuičių bažnyčios klebonu, už jaunos moters palaidojimą paprašęs 300 litų. Velionės vyras, likęs su būriu mažų vaikų, pasakojo, kaip klebonui padavus 200 litų stambiomis kupiūromis, jis paprašė dar vieno „tokio popierėlio“ — papildomų 100 litų.
Valdininkai nežino
Linkuvos seniūnė Kazimiera Bacevičienė prisipažino, net nemačiusi, kad pakeisti bažnyčios langai, bet pažadėjo pasidomėti. „O jeigu ir būtume žinoję, kas mūsų, mažų žmonių, klausys?“ — sakė seniūnė.
Savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Birutė Vanagienė taip pat nieko nežino apie langų pakeitimą.
„Remontavo tik bažnyčios išorę. Man net nekilo klausimas, kad senųjų langų nebėra. Aš net nesusidomėjau. Bet tie langai nebuvo atskirai Kultūros vertybių registre užregistruoti. Jeigu reikėtų pasakyti, kaip atrodė senieji Linkuvos bažnyčios langai, aš jums nepasakyčiau“, —–neslėpė vedėja B. Vanagienė.
Jos pavaldinys —– Kultūros paveldo tarnybos vedėjas Mindaugas Veliulis apie pakeistus senovinius langus kultūros paveldo objekte taip pat nieko nežinojo.
Romas Olišauskas, Kultūros vertybių apsaugos departamento Šiaulių teritorinio padalinio vadovas, kuriam privalu žinoti apie atliekamus pakeitimus paveldo, apie Linkuvos bažnyčios langus taip pat nežinukas.
„Pirmą kartą apie langus girdžiu. Languose vitražų nėra? Nežinau. Vitražinių langų mūsų dokumentacijoje nėra pažymėta. Nežinau, ar vitražai languose kažkada buvo. O jeigu buvo, tokių dalykų niekas neišmeta, nesudaužo“, — nukanalizavo problemą paveldo saugotojass R. Olišauskas, dar labiau suaktualinęs valdininkų kompetencijos ir atsakomybės klausimą.
Paveldas nesaugomas
Maždaug pusmetį Linkuvos bažnyčios klebonu dirbantis Edvardas Zeidotas sako net nežinojęs, kad senieji bažnyčios langai pakeisti. Atvyko į Linkuvą jau po bažnyčios remonto.
„Man pasirodė, kad bažnyčios langai iš viso nejudinti, o kad buvo dažyti ir labai nevykusiai nudažyti, matosi plika akimi. Lupasi dažai nuo sienų apie langus“, — sakė klebonas E. Zeidotas.
Įsitikinome, kad lupasi dažai ne tik apie langus, bet ir nuo neseniai perdažyto bažnyčios fasado.
„Žmonės spalvotus vitražinius stiklus gali pavadinti vitražais. Bet visai nesvarbu, ar ten buvo vitražai, ar vitražiniai stiklai — tai neabejotinai vertinga žmonių sąmonėje ir kultūros kontekste. Tai meno kūrinys, kultūros paveldo objektas. Natūralu, kad žmonėms — tai vertybė. Žmonės saugo ir didžiuojasi vitražine plėvele, pavyzdžiui, Kauno Vilijampolės bažnyčioje apie tai teko išgirsti. O čia tikras vitražinis stiklas ir dar senovinis! Neabejotinai — tai vertybė, bet ji neišsaugota, kaip ir daugelis kultūros, istorijos paveldo objektų“, — sakė klebonas E. Zeidotas.
Restauruoti langus buvo galima
Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) Planavimo ir programų skyriaus vyriausiosios specialistės Indrės Baliulytės teigimu, Linkuvos bažnyčios remontui 2001 metais buvo skirta per 2,3 milijono litų. Pinigus skyrė KVAD ir Pakruojo rajono savivaldybė.
UAB „Senojo miesto architektai“ architektas, Linkuvos bažnyčios remonto projekto vadovas vilnietis architektas Robertas Zilinskas teigė, kad projekto užsakovas buvo Šiaulių vyskupija. Pagal jos pageidavimą ir buvo keisti Linkuvos bažnyčios langai.
„Mes patys nesvarstėme, mums buvo pasakyta, kokias pozicijas suprojektuoti, pakeisti ir mes tai padarėme“, — sakė architektas R. Zilinskas, prisimenąs, kad nebuvę diskusijų, keisti, ar nekeisti langus.
R. Zilinskas mano, kad buvę vitražiniai langai — XIX amžiaus pabaigos.
Pasak R. Zilinsko, aktuose Linkuvos bažnyčios langų vertė neaprašyta. R. Zilinsko teigimu, labai dažnai pasitaiko, kai apskaitininkai, paveldosaugininkai tinkamai neaprašo kultūros objektų.
„Restauruoti senuosius langus buvo įmanoma, bet tai būtų žymiai brangiau kainavę.Tik ypatingais atvejais imamasi langų restauravimo. Mažai kas išsikovoja langų restauravimą“, — pripažino projekto vadovas R. Zilinskas.
Architektas pripažino, kad labai retai pasitaiko, kai išlieka šimto ir daugiau metų langai.
R. Zilinskas dabar užsiima Vilniaus Bernardinų bažnyčios restauracija. Ten rasta keletas XVIII amžiaus langų. Jie bus restauruojami. Projektuotojai buvo numatę visus langus keisti, bet Bernardinų bažnyčios patriotai pasipriešino.
PAVELDAS: Iš valstybės saugomos Linkuvos bažnyčios beveik 140 metų amžiaus sulaukę dar tvirti langai išmesti, o ne restauruoti.
VITRAŽAI: Seni bažnyčios langai su originaliais vitražiniais stiklais — sudaužyti ir pakeisti stiklo blokais.
ROZETĖ: Sulaužytos langų rozetės.
EUROPA: Vietoj senovinių langų su originaliais vitražiniais stiklais bažnyčioje įdėti europietiški stiklo paketai, neturintys jokios kultūrinės ir istorinės vertės.
VERTYBĖS: Klebono Sauliaus Paliūno vertybės — langai su stiklo paketais, geriau nei senoviniai langai su vitražiniais stiklais.
SAUGOTOJAS: Romas Olišauskas, Kultūros vertybių apsaugos departamento Šiaulių teritorinio padalinio vadovas, net nežino, kad iš Linkuvos bažnyčios — valstybinės reikšmės kultūros paminklo išimti originalūs langai.
KULTŪRA: Dabartinis Linkuvos bažnyčios klebonas Edvardas Zeidotas klausiak, kiek kultūros vertybių išliks, kai toks kultūros paveldo balaganas.
Jono TAMULIO, Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
