„Misija Sibiras“ dar neįvykdyta

„Misija Sibiras“ dar neįvykdyta

Gabrielė GEDVILAITĖ

Liepos 16 dieną į Lietuvą grįžo aštuntoji „Misija Sibiras“ komanda. Tarp jų — ir jauniausia ekspedicijos dalyvė šiaulietė Kristina Medžiaušytė. Šešiolika dienų keliavusi ir dirbusi buvusiose tremtinių gyvenvietėse mergina sako, jog su malonumu pakartotų šią ekspediciją.

Aštuoniolikmetės Kristinos kelionė prasidėjo dar Šiaulių geležinkelio stotyje. Čia ją palydėti atvyko buvęs tremtinys Juozas Steponaitis, susiradęs merginą po „Šiaulių krašte“ pasirodžiusio straipsnio apie jauniausią misijos dalyvę.

„Jis man padovanojo gėlių ir įdavė paketėlį su laišku visos ekspedicijos dalyviams, eilėraščiais, mintimis, kopijomis iš knygų apie tremtį. Bekalbėdamas susigraudino. Aš vos laikiausi neapsiverkusi“, — pasakoja mergina.

Devyniolika „Misija Sibiras 2010“ dalyvių susitiko Vilniuje, iš kur traukiniu keliavo į Maskvą. Iš Maskvos — dar 30 valandų kelionės iki Serovo miesto Sverdlovsko srityje, kur prisijungė ekspedicijos vadovas Gintautas Alekna.

Įsikūrę stovyklavietėse, pradėjo darbą kapinėse. „Kai G. Alekna pasakė, kad čia bus mūsų darbo vieta, mes nesupratome — jokių kapaviečių viduryje miško nematėme. Tačiau geriau įsižiūrėjus, pastebėjome vieną kryželį, tada kitą, dar kitą... Kapinių teritorija — akimis neaprėpiama. Pradėjome valymo darbus: tiek merginos, tiek vaikinai kirto medžius, nešė, rovė, dažė kryželius, tvoras. Visi dirbome kiaurai šlapi nuo prakaito, tačiau iš visos širdies“, — apie darbų pradžią kalba Kristina.

„59 kvartalas“ — sunkiausia misijos atkarpa

Ekspedicijos dalyviai iš viso sutvarkė šešias lietuvių tremtinių kapines, aplankė Čeremchovo, Mostavaja, Novaja Lialia, Saltanovo, „59 kvartalo“ vietoves. Kristina teigia, jog pastarosios vietovės kapines buvo sunkiausia pasiekti.

„59 kvartalas“ — tolimiausias taigos taškas, kur buvo įkurta tremtinių gyvenvietė. Iki ten dalyviai žygiavo 20 kilometrų per karštį su ilgarankoviais neperšlampamais rūbais, tinkleliais nuo vabzdžių, 35 kilogramus sveriančiomis kuprinėmis ant pečių ir tik su penkiais litrais vandens.

„Iš geografijos pamokų taigą įsivaizdavome taip: pievos ir medeliai. Tačiau kai pamatėme, kokios ten pievos, kokie medžiai, kokios milžiniškos pelkės!“ — emocianaliai įspūdžiais dalinasi būsima abiturientė.

„Praklaidžioję, ištroškę ir pavargę radome kapines. Sutelkėme paskutines jėgas ir sutvarkėme jas, pastatėme didžiulį kryžių, pašventinome jį iš Lietuvos atsivežtu švęstu vandeniu. Pagalvojome, jog turbūt daugiau joks žmogus čia neįžengs, mes būsime paskutiniai, prisilietę prie tų kryželių.“

Kliūtys — ir gamta, ir milicija

Dar vienas sunkus išbandymas ekspedicijos nariams — gyvoji gamta. „Priemones nuo vabzdžių purškėme kaip vandenį. Nuo jų net drabužiai lydėsi. Per karščius buvome uždengę kiekvieną kūno lopinėlį, bijojome erkių, kurių didžioji dalis galėjo užkrėsti encefalitu. O dar meškos! Nors savo akimis jų ir nematėme, tačiau rytą stovyklavietėje radome jų pėdsakų, išmatų ir sunaikintų skruzdėlynų“, — prisimena Kristina.

Mergina prisimena, jog visur, kur beeitų, vis susidurdavo su milicijos ekipažais, o atvykus į Novaja Lialia miestą, visa komanda buvo sustabdyta pareigūnų ir perspėta, kad mieste gali užsibūti ne ilgiau kaip tris dienas. „Mūsų pasuose buvo parašyta, jog išduota kultūrinė — politinė viza. Tas žodis “politinė“ visiems ir kliuvo.“

Kristina sako nustebusi, kai šalia lūšnynus primenančių namų, matydavo pastatytus „mersedesus“, o žvyrkeliais važinėdavo geri, nauji automobiliai. Toks kontrastas visiems atrodė nesuderinamas.

„Atrodė, kad žmonės geriau liks nepavalgę, gyvens savo skurdžiuose namuose, tačiau turės gerą automobilį ir nesiskųs savo likimu, o atvirkščiai — bus laimingi. Po tokių vaizdų supratau, kad reikia išmokti vertinti tai, ką turiu“, — teigia K. Medžiaušytė.

„Misijos Sibiras“ šiaulietė dar neįvykdė. Ekspedicija į Rusiją — tik viena misijos dalių. Mergina pasakoja, jog dabar laukia pristatymai mokyklose: “Tikroji misija yra kalbėti jauniems žmonėms jų kalba apie patriotiškumą, parodyti kad ir Lietuvos jaunimas gali būti pilietiškas ir patriotiškas.“

Nuotraukos iš asmeninio K. Medžiaušytės archyvo

DARBAI: „Misijos Sibiras“ metu sutvarkytos šešios kapinės, pastatyti trys dideli kryžiai, susitikta su penkiais Sverdlovsko srityje gyvenančiais lietuviais.

TALISMANAI: Į Šiaulių geležinkelio stotį K. Medžiaušytės išlydėti atvyko buvęs tremtinys J. Steponaitis. Jo padovanoti laiškai ir krikštamotės dovanotas pakabukas angelėlis lydėjo merginą visos misijos metu.

TVARKYMAS: Kapavietėse kertami medžiai, raunamos žolės, dažomos tvoros.

SKIRTUMAS: Kapavietės prieš ir po ekspedicijos dalyvių apsilankymo.